Mūsų požeminio vandens apsauga: svarbi paskaita Greifsvalde!

Mūsų požeminio vandens apsauga: svarbi paskaita Greifsvalde!

Pirmadienį, 2025 m. gegužės 26 d., Greifsvaldo rotušės piliečių salėje skaitys prof. dr. Vyks Andre Banning. Tai paskaitų ciklo „Universitetas Rotušėje“ dalis ir tema „Nematomas gyvybės pagrindas: mūsų požeminio vandens tyrimai ir apsauga“. Įėjimas į šį renginį yra nemokamas, jį kartu organizuoja Greifsvaldo miestas ir Greifsvaldo universitetas. Visi norintys yra maloniai kviečiami daugiau sužinoti apie esminę požeminio vandens svarbą.

Požeminis vanduo yra vienas iš svarbiausių gėlo vandens išteklių žmonijai. Didelė dalis Vokietijoje tiekiamo geriamojo vandens, beveik 70 proc., gaunama iš požeminio vandens; Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje net apie 85 proc. Tačiau šiems ištekliams vis labiau gresia per didelis išnaudojimas, užterštumas ir klimato kaitos padariniai. Teršalai, tokie kaip nitratas, arsenas ir uranas, kelia didelių vandens kokybės problemų. Paskaitoje taip pat bus nagrinėjamos šios temos ir regioniniai taršos pavyzdžiai bei durpynų vaidmuo požeminio vandens kokybei.

Klimato kaita ir jos pasekmės

Klimato kaita jau daro pastebimą poveikį vandens prieinamumui Vokietijoje. Sausieji 2018 metai visų pirma buvo visapusiškas vandens tiekimo testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Dėl ilgų sausų periodų ir aukštų temperatūrų padidėjo vandens poreikis, o kartais ir rekordinis vandens suvartojimas per dieną. DVGW diskurso metu įvairių vandens tiekėjų atstovai aptarė šių metų iššūkius. Rezultatai aiškiai parodo, kad reikia imtis veiksmų siekiant pagerinti tiekimo saugumą, kad būtų galima geriau reaguoti į būsimus ekstremalius klimato reiškinius. Tai taip pat apima poreikį išaiškinti atsakomybę ir geriau koordinuoti vandens tiekėjų ir savivaldybių veiklą, kad būtų pagerintas pasirengimas ekstremalioms situacijoms.

Federalinės aplinkos agentūros WADKlim mokslinių tyrimų projektas siūlo vandens valdymo sprendimus ir siekia paremti Vokietijos prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Šiame projekte pabrėžiamos sudėtingos vandens trūkumo priežastys – nuo ​​klimato sąlygų iki vandens kokybės problemų ir padidėjusio vandens išėmimo žemės ūkyje. Siekiant užtikrinti vandens prieinamumą, jau imtasi konkrečiam regionui skirtų priemonių, pavyzdžiui, tolimojo vandens vamzdynų sistemos. Vis dėlto akivaizdu, kad būsimas vandens trūkumas yra sudėtinga problema, kurią sunku numatyti ir kad reikia imtis tolesnių prisitaikymo priemonių.

Tvarumas ir ateities strategijos

Norint išspręsti vandens trūkumo problemas, reikia išplėsti tvaraus vandens naudojimo strategijas. Pasiūlymai apima geresnį vandens sulaikymą, vandens efektyvumą ir prisitaikymo priemonių įgyvendinimą. Politinius sprendimus priimantys asmenys raginami integruoti šias sprendimų strategijas į savo sprendimų priėmimo procesus, kad būtų užtikrintas teisingas vandens išteklių paskirstymas. Be to, siekiant pagerinti tyrimų skaidrumą ir palyginamumą, reikėtų reguliariai rinkti trūkstamus vandens naudojimo duomenis.

Didesnis dėmesys natūralioms ekosistemoms taikant bendrą vandens valdymo metodą taip pat gali būti labai svarbus siekiant sumažinti būsimus naudojimo konfliktus. Visų pirma, pakartotinis vandens naudojimas miesto vietovėse, pavyzdžiui, želdynų drėkinimui, yra svarbi veiksmų galimybė. Tačiau šių iniciatyvų sėkmė priklauso nuo teisinės ir institucinės sistemos sukūrimo bei naujų infrastruktūrinių sprendimų.

Būsimoje prof. dr. Banningo paskaitoje bus kalbama ne tik apie dabartinius požeminio vandens tiekimo iššūkius, bet ir atkreipiamas dėmesys į tai, kaip svarbu imtis priemonių apsaugoti ir išsaugoti mūsų nematomą gyvybės pagrindą. Daugiau informacijos apie paskaitų ciklą rasite Greifsvaldo universiteto svetainėje čia.