Pratimai vaikams: štai kaip nauja programa siekiama kovoti su pandemijos pasekmėmis!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Katharina Pöppel iš Oldenburgo universiteto naudoja „TRYZE.active“, kad skatintų vaikų mankštą po pandemijos sukelto nuosmukio.

Katharina Pöppel von der Uni Oldenburg fördert mit „TRYZE.active“ die Bewegung von Kindern nach pandemiebedingtem Rückgang.
Katharina Pöppel iš Oldenburgo universiteto naudoja „TRYZE.active“, kad skatintų vaikų mankštą po pandemijos sukelto nuosmukio.

Pratimai vaikams: štai kaip nauja programa siekiama kovoti su pandemijos pasekmėmis!

COVID-19 pandemijos sukelti apribojimai smarkiai paveikė vaikų ir jaunimo socialinį gyvenimą ir sveikatą. Per šį laiką buvo prarasta daug jaunimo sporto galimybių, o tai turėjo rimtų pasekmių jų raidai. Sporto mokslininkė Katharina Pöppel žino šią problemą ir nori sugrąžinti mankštos džiaugsmą. Tam ji naudoja judėjimo koncepciją, kuri dar nėra plačiai paplitusi Vokietijoje. Vaikų fizinio aktyvumo mažėjimas kelia nerimą, nes pandemijos metu ypač uždarytos žaidimų aikštelės ir sporto įrenginiai, todėl sportiniai įgūdžiai vystosi blogiau.

Tyrimai rodo neigiamus pokyčius: pagal Karlsrūhės technologijos instituto tyrimą, prieš pandemiją tik apie 25 % vaikų Vokietijoje galėjo pasiekti rekomenduojamą 60 minučių fizinio aktyvumo per dieną. Per pandemiją vidutinis aktyvumas Europoje sumažėjo 12 minučių; nuosmukis, kuris Vokietijoje siekė net ketvirtadalį ankstesnio lygio. Situacija ypač nerimą kelia 8–12 metų vaikams, kurie labiausiai nukenčia.

Fizinio aktyvumo skatinimas pasitelkiant naujoviškas programas

Pöppel studijuoja Sporto mokslo instituto Sporto ir edukacijos skyriuje ir kartu su dr. Johannes Carl ir kitais sukūrė mankštos programą „TRYZE.active“. Šioje programoje pateikiami vaikams pritaikyti patarimai, kaip skatinti fizinį aktyvumą, ir ji remiasi „fizinio raštingumo“ koncepcija, apimančia fizinius, pažintinius, psichologinius ir socialinius aspektus.

„TRYZE.active“ buvo išbandytas bandomaisiais etapais Brėmeno pradinėse mokyklose, siekiant pasiekti vaikus iš skirtingų gyventojų grupių. Rezultatai rodo, kad mankštose patiko 57,5% vaikų, o įprastose kūno kultūros pamokose – tik 32,5%. Be to, 77,5% vaikų per pratimus išmoko daug sužinoti apie savo kūną, o tai stiprina motyvaciją ir suvokimą apie mankštos vertę.

Svarbus programos bruožas – vaikų dalyvavimas pratybose, o tai padidina jų įsitraukimą. Maždaug du trečdaliai vaikų nekantriai laukia kiekvienos mankštos užsiėmimo, o mažiau nei trečdalis tai sako kūno kultūros pamokose. Fondas „Aktion Hilfe für Kinder“ taip pat dalyvauja ir tęsia programą kaip popietinę programą Brėmeno mokyklose. „TRYZE.active“ vadovas taip pat prieinamas skaitmeniniu būdu ir jo galima paprašyti.

Ilgalaikės pandemijos pasekmės

COVID-19 pandemija ne tik smarkiai paveikė vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą, bet ir padaugėjo psichikos sveikatos problemų. Tyrimai rodo, kad per pirmąją pandemijos bangą 71% vaikų ir jaunuolių patyrė stresą, o psichikos sveikatos problemų paplitimas padvigubėjo. Didelė dalis jaunų žmonių pandemijos metu padidino žiniasklaidos vartojimą; 70 % pranešė, kad pailgėjo ekrano laikas.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad vaikai ir paaugliai per dieną turėtų bent 60 minučių vidutinio sunkumo fizinio aktyvumo. Darželinukams rekomenduojama bent 180 minučių mankštos per dieną. Friedrichas sužinojo, kad pandemijos sąlygomis šiuos reikalavimus tampa vis sunkiau įgyvendinti. Situaciją ypač kritiška daro pastebėjimas, kad pandemija padidino socialinę nelygybę. Tėvai teigė, kad jie jaučia didesnį psichologinį stresą, ypač tarp pradinių klasių vaikų.

Todėl mokslininkai perspėja, kad reikia skubiai imtis veiksmų, kad ši neigiama tendencija būtų pakeista ir būtų išvengta ilgalaikių pasekmių sveikatai. Siekiant apsaugoti jaunosios kartos sveikatą, reikėtų aktyviai skatinti mankštintis ir mažinti sėdėjimo laiką.