Europa planuoja drastiškus pokyčius: sulaikymas iki deportacijos iki 24 mėnesių!

Europa planuoja drastiškus pokyčius: sulaikymas iki deportacijos iki 24 mėnesių!

2025 m. balandžio 16 d. Europos Komisija pristatė naują grąžinimo direktyvos projektą, kuris yra glaudžiai pagrįstas Vokietijos grąžinimo politika. Šia iniciatyva siekiama paspartinti atmestų prieglobsčio prašytojų deportaciją ir sukurti vienodą sprendimą visoms ES valstybėms narėms. Projektas gali reikšti, kad suėmimas laukiant deportacijos bus pratęstas nuo dabar galiojančio maksimalaus 12 mėnesių iki 24 mėnesių, o tai jau sulaukė nemažai kritikos.

Mokslininkas iš Getingeno universitetas paskelbė faktų patikrinimą šia tema, kuris rodo, kad esama grąžinimo politika yra klasifikuojama kaip neveiksminga. Prof. dr. Sabine Hess, vadovaujanti projektui, teigia, kad migrantų ilgalaikės gyvenamosios vietos teisės būtų daug veiksmingesnės. Ji pabrėžia, kad tokios teisės galėtų ne tik sumažinti stresą, bet ir sumažinti resursų išlaidas valdžios institucijose.

Priešistorė ir politiniai įvykiai

Diskusija apie naują grąžinimo direktyvą nėra nauja. Praėjusiais metais prieglobsčio ir migracijos pakete (BEPS) nebuvo sprendžiamas grąžinimas, nes nepavyko pasiekti sutarimo tarp valstybių narių. Surinkusi naują daugumą, Komisija dabar bando padaryti dar vieną postūmį. Planuojamu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad atmesti prieglobsčio prašytojai iš vienos ES valstybės būtų pripažinti kitose, o tai palengvintų deportaciją. To pavyzdys – atmestas prieglobsčio prašytojas iš Austrijos keliauja į Vokietiją – tokiu atveju Vokietija perimtų repatriaciją ir gautų finansinę kompensaciją iš Austrijos.

Tačiau praktikoje dėl to taip pat gali gerokai padaugėti pabėgėlių sulaikymo, nes gali būti skirta iki 24 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2024 metais Vokietijoje jau buvo užregistruota daugiau nei 40 000 žmonių, turinčių išvykti iš šalies. Tais pačiais metais, palyginti su praėjusiais metais, deportacijų skaičius išaugo 22 proc., o prieglobsčio prašymų skaičius sumažėjo trečdaliu.

Kritika ir rūpesčiai

Kritikai baiminasi, kad imigrantų sulaikymo išplėtimas gali sukelti humanitarinę krizę. Taip pat aptariami planai steigti „grįžimo centrus“ trečiosiose šalyse. Šie grąžinimo centrai galėtų atgrasyti migrantus nuo atvykimo į ES. Tokios šalys kaip Vengrija ir Italija jau ragino sukurti grąžinimo centrus trečiosiose šalyse, tačiau daugelis ekspertų skeptiškai vertina šių modelių praktinį įgyvendinamumą.

Kaip pavyzdys pateikiamas ir vadinamasis Albanijos modelis, kuris galėtų leisti užsieniečiams prašyti prieglobsčio trečiosiose šalyse. Tačiau pagal naująjį reglamentą į šiuos grąžinimo centrus leidžiama atvežti tik atmestus prieglobsčio prašytojus. Taip pat iššūkis yra tai, kad kai kurios kilmės šalys laikomos nesaugiomis, todėl deportacija tampa problemiška.

Išsamesnės informacijos ir tolesnių tyrimų rezultatų žr Getingeno universitetas į savo svetainę. Atsižvelgiant į plataus masto pokyčius ES grąžinimo direktyvoje, belieka išsiaiškinti, kaip planai gali būti realiai įgyvendinti ir kokį poveikį jie turės nukentėjusiems žmonėms.