Getingenas gauna naujovišką mokslinių tyrimų pastatą tvariems žemės ūkio tyrimams!

Getingenas gauna naujovišką mokslinių tyrimų pastatą tvariems žemės ūkio tyrimams!

2025 m. gegužės 12 d. Getingeno universiteto Mokslo taryba pateikė novatorišką rekomendaciją: planuojamą „AgriFutur“ mokslinių tyrimų pastatą rekomenduojama finansuoti su įvertinimu „nuo labai gero iki išskirtinio“. Šis sprendimas yra svarbus žingsnis žemės ūkio mokslinių tyrimų pažangos link ir pabrėžia, kad reikia skubiai ieškoti naujoviškų sprendimų, susijusių su iššūkiais, su kuriais susiduria pasaulinė žemės ūkio ir maisto sistema. Projektą galutinai patvirtins 2025 m. liepos mėn. Jungtinė federalinė ir valstybinė mokslo konferencija (GWK).

Naujasis pastatas bus greta esamų tyrimų pastatų Getingeno universiteto šiauriniame miestelyje ir jame bus daugiau nei 2000 kvadratinių metrų naudingos erdvės. Tarpdalykinės darbo grupės dirba gyvulininkystės ir augalininkystės bei ekonomikos ir socialinių mokslų temomis. Prof. dr. Bernhard Brümmer, viceprezidentas moksliniams tyrimams ir tvarumui, pabrėžia, kad projektas suteikia galimybę žemės ūkio tyrimus vertinti kaip integruotą sistemą ir sugriauti disciplinų ribas.

Klimato kaitos iššūkiai

Pagrindinis projekto iššūkis yra klimato kaita. Tai kelia egzistencinę grėsmę ne tik Vokietijos žemės ūkiui, bet ir besivystančių šalių smulkiesiems ūkininkams. Atsižvelgiant į dabartines, dažnai nekenksmingas aplinkai ir socialiai teisingas maisto ir gamybos sistemas, būtina visapusiška žemės ūkio ir maisto sistemų pertvarka. Įvairios tarptautinės mokslinių tyrimų programos, tokios kaip pasaulinė mokslinių tyrimų partnerystė CGIAR, čia vaidina lemiamą vaidmenį.

CGIAR ir partnerių misija – kurti praktinius klimato kaitos sukeltų problemų sprendimus. Remiantis šiais tikslais, projektas „AgriFutur“ taip pat siekia skatinti naujoviškus žemės ūkio tyrimų metodus. Visų pirma, moksliniai tyrimai bus skirti prisitaikymui prie klimato, aplinkos sveikatai ir socialiniam teisingumui.

Atkuriamasis žemės ūkis dėmesio centre

Be dabartinių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų tyrimų, daugelis ūkininkų, siekdami kovoti su klimato kaitos padariniais, imasi regeneracinio ūkininkavimo metodų. Šie metodai, apimantys sumažintą žemės dirbimą, didžiausią dirvožemio dangą ir intensyvų tarpinį derlių, pasirodė esą veiksmingi tvariai didinant anglies kiekį dirvožemyje ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Kaselio universitetas tiria šių auginimo metodų poveikį vandens sulaikymui ir klimatui palankiam poveikiui, atlikdamas tikslius eksperimentus ir tyrimus ūkyje. Šių tyrimų rezultatai yra tai, ką ir ūkininkai, ir mokslininkai turėtų skirti savo veikloje.

Planuojamame „AgriFutur“ pastate bus ne tik modernios, kondicionuojamos eksperimentinės laboratorijos ir patalpos virtualioms aplinkoms, bet ir integruotos inovatyvios eksperimentinės virtuvės. Ši įranga leis derinti praktinius metodus ir tarpdisciplininius tyrimus.

Apie 58 milijonus eurų kainuojantį „AgriFutur“ statybą planuojama pradėti 2026 metų vasarą ir baigti iki 2029 metų pabaigos. Tai ne tik pastatas, bet ir žemės ūkio tyrimų ateities ženklas. Mokslo tarybos rekomendacija ir ją peržengiantys planai yra esminių pokyčių mokslinėje diskusijoje apie maisto saugos ir klimato kaitos klausimus išraiška.