Badas ir netinkama mityba: paslėpta krizė Vokietijoje atskleista!

Badas ir netinkama mityba: paslėpta krizė Vokietijoje atskleista!

Maždaug du milijardai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo vidutinio sunkumo ar sunkaus maisto trūkumo ir mikroelementų trūkumo. Šie nerimą keliantys skaičiai yra išsamaus tyrimo, kurį atliko tyrimų grupė, rezultatas Getingeno universitetas buvo atliktas bendradarbiaujant su Misereor. Taikant naujai sukurtą skurdo matavimo metodą atsižvelgiama į sveiko maisto prieinamumą ir rodoma, kad 2022 m. skurde gyveno nuo 2,3 iki 2,9 milijardo žmonių. Skirtingai nuo tradicinių priemonių, kurios tik 7 procentus pasaulio skurdo sieja su kitais regionais, išskyrus Afriką ir Pietų Aziją, pagal naująjį metodą šiose srityse skurdas sudaro 29–35 proc.

Statistika rodo, kad du trečdaliai žmonių, klasifikuojamų kaip skurdžiai, gyvena Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Getingeno universiteto doktorantas Jonas Stehlas taip pat pabrėžia, kad daugelis žmonių, kurie nėra laikomi itin skurdžiais, vis dar neturi galimybės gauti tinkamos mitybos. Jis ragina peržiūrėti Pasaulio banko požiūrį į skurdą.

Mitybos įpročiai ir socialinė nelygybė

Vokietijoje pastebimas didėjantis greito maisto, pusgaminių ir saldumynų vartojimas. Mažas pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės valgo prastesnę mitybą nei turtingesnės grupės. Sociologas Paulas Nolte teigia, kad ne pats skurdas, o besaikis greito maisto ir televizijos vartojimas yra pagrindinė socialiai remtinų klasių problema. Dėl to yra aiškus ryšys tarp mažų pajamų, žemo išsilavinimo ir didesnės antsvorio rizikos.

Tyrimai rodo, kad socialiai remtini žmonės mažiau vartoja šviežių vaisių, daržovių ir neriebių produktų. Maisto produktai, tokie kaip konservai, riebi mėsa ir perdirbti produktai, dažniau pasitaiko jų namų ūkiuose. Be to, Hartz IV normos neužtenka visavertei mitybai, kuri yra vidutiniškai trečdaliu brangesnė nei „pigi“ dieta. Tai dar labiau paaštrina problemą, kad finansinis skurdas daro įtaką mitybos elgesiui, bet ne visada sukelia netinkamą mitybą.

The Dietos įpročiai iš šių namų ūkių rodo, kad kasdienės problemos dažnai nustumia sveikos mitybos klausimą į antrą planą. Maisto vartojimui didelę įtaką daro kaina, kuri trukdo apsispręsti pirkti ir gauti sveiko maisto. Namų tvarkymo įgūdžiai ir sveikos mitybos supratimas vaidina lemiamą vaidmenį sveikai gyvensenai.

Pasaulinės maisto krizės ir galios santykiai

Pasaulinę maisto situaciją apsunkina ne tik lokalios problemos, bet ir netolygus galių ir išteklių pasiskirstymas pasaulinėje maisto sistemoje. Remiantis tyrimu, kuris m Pasaulinis bado indeksas yra diskutuojama, badaujantys ir prastai besimaitinantys žmonės dažnai yra iš socialiai, ekonomiškai ir politiškai marginalizuotų grupių. 800 milijonų žmonių yra alkani, o trečdalis suaugusių gyventojų turi antsvorio. Tai dažnai eina koja kojon su tuo, kad iššvaistoma trečdalis viso maisto.

Šios nelygybės nėra atsitiktinės, o kyla iš įvairių maisto sistemos veikėjų. Tarptautinės maisto įmonės ir žemės ūkio verslo įmonės čia vaidina dominuojantį vaidmenį. Šie pokyčiai taip pat turėtų būti vertinami atsižvelgiant į Jungtinių Tautų tikslus panaikinti badą ir skatinti aprūpinimą maistu. Tačiau darnaus vystymosi tikslais neatsižvelgiama į įvairias netinkamos mitybos formas, kurios yra glaudžiai susijusios su galios santykiais.

Siekiant išspręsti šias neatidėliotinas problemas, pabrėžiamas poreikis sistemingai analizuoti galios santykius maisto sistemoje, kartu pateikiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama pakeisti sistemos kontrolę. Tokie judėjimai pasisako už maisto suverenitetą ir teisingumą bei bando kvestionuoti didelių korporacijų dominavimą.