Klimato apsauga ir biologinė įvairovė: kaip galime išspręsti konfliktą?

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 m. gegužės 14 d. „TiHo Hannover“ internete aptars klimato apsaugos ir biologinės įvairovės konfliktą. Ekspertai pabrėžia sprendimus.

Am 14. Mai 2025 diskutiert das TiHo Hannover online den Konflikt zwischen Klimaschutz und Biodiversität. Experten beleuchten Lösungen.
2025 m. gegužės 14 d. „TiHo Hannover“ internete aptars klimato apsaugos ir biologinės įvairovės konfliktą. Ekspertai pabrėžia sprendimus.

Klimato apsauga ir biologinė įvairovė: kaip galime išspręsti konfliktą?

2025 m. gegužės 13 d. klimato apsaugos ir rūšių apsaugos tikslų konfliktas taps internetinės panelinės diskusijos, kuri vyks gegužės 14 d., nuo 17:00 val. iki 18.30 val. Renginį organizuoja Sausumos ir vandens laukinės gamtos tyrimų institutas Hanoverio veterinarijos universiteto fondas (TiHo). Diskusija yra projekto „Future Discourse: Energy Transition versus Biodiversity“ (ZukunftEnbio) dalis, kurią finansuoja Žemutinės Saksonijos mokslo ir kultūros ministerija.

Pagrindinis dėmesys skiriamas konfliktui, kuris kyla, kai klimato apsaugos priemonės, tokios kaip atsinaujinančios energijos plėtra, turi neigiamą poveikį ekosistemoms. Ryškus pavyzdys yra jūros vėjo energijos plėtra Šiaurės jūroje, kuri paveikia nykstančias jūrų rūšis, pavyzdžiui, jūrų kiaulę. Ekspertai nori aptarti sprendimus, kaip geriau suderinti klimato ir rūšių apsaugą.

Dalyvauja ekspertai

Diskusiją ves žinomi ekspertai, įskaitant:

  • Dr. Joseph Schnitzler (TiHo)
  • Isabelle Maus (BUND Bremen)
  • Prof. Dr. Christian Sonne, PhD (Aarhus University)
  • Dr. Ute Daewel (Helmholtz-Zentrum Hereon)
  • To be confirmed: Dr.-Ing. Mario Welzel (Leibniz Universität Hannover)

Moderavimą vykdo prof. prof. h.c. Dr Ursula Siebert (TiHo), kuri ves per programą, kuri prasideda priėmimu 16.45 val. ir jį praturtina pagrindinės kalbos ir panelinė diskusija.

Konfliktas dėl vėjo energijos jūroje

Jūros vėjo energija laikoma esmine energijos perėjimo priemone dalimi, tačiau jos plėtra sukelia rimtų konfliktų su gamtos apsauga, žuvininkyste, laivyba ir kitais ekonomikos sektoriais. Tai pabrėžia būtinybę planuojant naujus vėjo jėgainių projektus atsižvelgti į Šiaurės ir Baltijos jūrų ekologinę talpą. Politinė sistema dažnai rodo didesnį nenorą žvejams ir laivų savininkams, palyginti su gamtos apsaugos asociacijomis.

Norint įveikti šiuos iššūkius, būtina atlikti nepriklausomą analizę, kuri susietų jūros vėjo energijos plėtros potencialą su esamomis ekologinėmis sąlygomis. Kruopštus planavimas laikomas būtinu, kad būtų užtikrintas gamtai nekenksmingas energijos perėjimas. Energijos klimato apsaugos ataskaitos Be to, vietovės plėtros planas (FEP) laikomas naudingu derinant įvairius interesus šioje jautrioje srityje.

Todėl svarbus diskusijos tikslas bus parodyti novatoriškus būdus, kaip būtų galima derinti klimato apsaugos ir gamtos išsaugojimo priemones, siekiant įveikti įvairius mūsų laikų iššūkius.