Klimato kaita kelia grėsmę bukų miškams: tikimasi, kad augimas sumažės iki 50 %!

Klimato kaita kelia grėsmę bukų miškams: tikimasi, kad augimas sumažės iki 50 %!

Klimato kaitos poveikis Europos bukų miškams yra rimtas ir kelia nerimą. Tyrimų grupė iš Getingeno universitetas atliko išsamų tyrimą, kad ištirtų, kaip kritulių pasiskirstymas ir klimato kaita veikia šias svarbias miško ekosistemas. Tyrimas buvo sutelktas į bukų mišką netoli Ebergötzen, kuriame per septynerius metus buvo įdiegta 30 lietaus jutiklių ir lapų surinkimo įrenginių. Rezultatai rodo, kad kasmet žemę pasiekiančio lietaus dalis sumažėjo 5,75 proc.

Duomenys buvo paskelbti mokslo žurnaleAplinkos tyrimų komunikacijospaskelbti ir atspindi didėjantį kritulių pasiskirstymo Europoje kintamumą. Pastebimas lietaus kiekio ir atskirų lietaus įvykių trukmės mažėjimas, bet intensyvumo padidėjimas. Nors toks vandens judėjimų atsiejimas miško ekosistemoje šiuo metu nesukelia ūmios žalos medžiams, ateityje tikimasi didėjančio dirvožemio drėgmės ir mikroorganizmų veiklos nevienalytiškumo.

Paprastojo buko augimo problemos

Europos bukas (Fagus sylvatica) yra pagrindinė medžių rūšis Europos lapuočių miškuose. Deja, jos vystymuisi didelę įtaką daro klimato kaita; Ypač Pietų Europoje per pastaruosius 60 metų augimas sumažėjo iki 20 procentų. Šią nerimą keliančią informaciją pateikė mokslas.de numatyta. Prognozės rodo, kad ateinančiais dešimtmečiais šis nuosmukis didės, o nedidelis Šiaurės Europos pelnas negali kompensuoti nuostolių likusioje Europoje.

Paprastasis bukas yra labiausiai paplitusi lapuočių medžių rūšis Vokietijoje ir užima apie 15 procentų miško ploto. Beveik 100 bukmedžių miškų plotų 18-oje Europos šalių netgi yra įtraukti į UNESCO gamtos pasaulio paveldo sąrašą. Edurne'o Martinezo del Castillo iš Mainco universiteto vadovaujamas tyrimas ištyrė augimą 324 vietose ir išanalizavo daugiau nei 780 000 medžių žiedų matavimų per kelis dešimtmečius.

Rezultatai rodo, kad per pastaruosius 60 metų buko augimas sulėtėjo. Nors šiauriniuose Danijos, Norvegijos ir Švedijos regionuose buvo pastebėtas tam tikras augimas, pietų Europoje bukų augimas smarkiai sumažėjo. Tai ypač paaštrina kylančios temperatūros ir kritulių kiekio derinys kartu su karščio bangomis.

Ilgalaikės prognozės ir prisitaikymo strategijos

Atsižvelgiant į klimato kaitą, bukų miškų ateitis atrodo niūri. Net esant optimistiniams klimato scenarijams, pvz Meteogiornale Ataskaitų duomenimis, 2020–2050 m. Pietų Europoje tikimasi iki 30 procentų augimo. Mažiau palankaus scenarijaus atveju augimo tempai Vidurio Europoje gali sumažėti 20–30 procentų, o Pietų Europoje – net daugiau nei 50 procentų. Šios bauginančios prognozės pabrėžia būtinybę imtis skubių veiksmų, kad miškai būtų pritaikyti prie kintančių klimato sąlygų.

Ilgainiui sausrai atsparių medžių rūšių, pvz., ąžuolų, introdukcija gali netgi būti reikalinga siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį ir skatinti biologinę įvairovę. Padidėjusi genetinė ir struktūrinė miškų įvairovė taip pat galėtų padėti žymiai sumažinti riziką ekosistemoms ir užkirsti kelią šios vertingos aplinkos žlugimui.

Bukų miškai yra ne tik ekologiniu ir ekonominiu požiūriu svarbūs, bet ir atlieka pagrindinį vandens valdymo vaidmenį bei reguliuoja anglies ciklą. Jiems reikalinga drėgna atmosfera su tolygiai paskirstytais krituliais ir gerai nusausintas dirvožemis. Todėl būtina imtis atitinkamų apsaugos priemonių šioms vertingoms buveinėms apsaugoti.