Pergalvoti jūrų tyrimai: naujoviškos pakrančių apsaugos technologijos!

Pergalvoti jūrų tyrimai: naujoviškos pakrančių apsaugos technologijos!

Vokietijos jūrų tyrimų aljansas (DAM) įsitvirtino kaip centrinis jūrų tyrimų kompetencijos centras Vokietijoje. 2025 metų gegužės 7 dieną nepriklausoma vertinimo komisija nustatė, kad DAM buvo įvertintas nuolat teigiamai. Tai pabrėžia DAM sėkmę kuriant strateginį Vokietijos jūrų tyrimų tinklą ir jų tarptautinį matomumą. Ypač svarbų vaidmenį šiame aljanse atlieka Braunšveigo technikos universiteto Pakrantės tyrimų centras (FZK) ir Hanoverio Leibnizo universitetas.

Be to, DAM siekiama suteikti praktinių jūrų ir pakrančių apsaugos žinių. Vienas iš pavyzdinių projektų yra Šiaurės jūros naudojimo, ypač vėjo energijos, poveikio tyrimai, kaip „sustainMare“ misijos dalis. Prof. Dr.-Ing. Nilsas Gosebergas, vadovaujantis FZK, pabrėžia tarpdisciplininio bendradarbiavimo poreikį kuriant tvarius sprendimus.

Mokslinių tyrimų prioritetai ir infrastruktūra

FZK mokslinių tyrimų infrastruktūrą sudaro moderni įranga, tokia kaip didelis bangų srauto kanalas (GWK+), taip pat mažesni bangų kanalai ir bandymų įrenginiai. Daugiausia dėmesio skiriama mokslinių tyrimų sritims, tokioms kaip tvari pakrančių apsauga, audrų bangos, cunamiai ir jūros vėjo energija. Šios mokslinių tyrimų misijos yra labai svarbios atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus iššūkius.

Ypač verta paminėti DAM tyrimų misiją „mareXtreme“, kuriai vadovavo prof. dr.-Ing. Torstenas Schlurmannas iš Hanoverio Leibnizo universiteto. Ši misija yra susijusi su ekstremalių jūrų įvykių rizikos valdymu ir siekiama stiprinti pakrančių bendruomenių atsparumą bei skatinti žinių ir technologijų perdavimą.

Jūros vėjo energija Europos kontekste

Vėjo energijos tema tampa vis svarbesnė, ypač atsižvelgiant į poreikį plėsti vėjo energetiką Europoje. Praėjusiais metais Vokietija užfiksavo jūros vėjo energijos padidėjimą maždaug 8 gigavatais (GW), o devyniose Šiaurės jūros valstijose bendras jūros vėjo energijos kiekis buvo apie 30 GW. G7 šalys kelia ambicingus tikslus iki 2030 m. padidinti jūros vėjo jėgainių galią iki 150 GW, o tai prilygsta maždaug 150 atominių elektrinių energijos gamybai.

Nustačius tikslus 2030 ir 2050 metams keturis kartus padidinti pajėgumus iki atitinkamai 120 GW ir 300 GW, akivaizdu, kad Vokietija ir kitos Europos šalys susiduria su didžiuliu potencialu ir iššūkiais. Tačiau federalinė vyriausybė taip pat susiduria su kliūtimis, ypač plėsdama sausumos vėjo energiją, dėl kurios daugiau dėmesio skiriama jūros sistemoms.

Inovatyvios vandenynų stebėjimo technologijos

Naujoviški metodai, tokie kaip dirbtinio intelekto valdomos povandeninės kameros, sumontuotos ant autonominių povandeninių transporto priemonių, siūlo naujus būdus stebėti jūros florą ir fauną. Šios kameros yra neinvazinė alternatyva tradiciniams tyrimo metodams ir leidžia nuolat matuoti aplinkos sąlygas, tokias kaip temperatūra ir druskingumas. Aplinkos DNR technologija (eDNA) taip pat naudojama biologinei įvairovei nustatyti. Tai rodo rūšių analizės revoliuciją ir padeda geriau nustatyti ekologinius stresorius.

SeaMe projekto holistinis, ekosistemomis pagrįstas požiūris skirtas rinkti duomenis ir suprasti organizmų ir jų aplinkos sąveiką. Ši metodika itin svarbi tiriant jūroje veikiančių vėjo turbinų poveikį jūros aplinkai ir užtikrinant tvaresnį jūros aplinkos stebėjimą.