Naujas tyrimas atskleidžia: slapti gaubtinės žarnos vėžio metastazių mechanizmai smegenyse!

Naujas tyrimas atskleidžia: slapti gaubtinės žarnos vėžio metastazių mechanizmai smegenyse!

Kasmet maždaug 60 000 žmonių Vokietijoje diagnozuojamas gaubtinės žarnos vėžys, geriau žinomas kaip gaubtinės ir tiesiosios žarnos karcinoma. Nepaisant mažėjančios mirtingumo tendencijos, šis vėžys išlieka vienas iš labiausiai paplitusių ir sudaro apie 10 % su vėžiu susijusių mirčių visame pasaulyje. Ypač pavojingas metastazių susidarymas, kuris dažnai atsiranda kepenyse ir plaučiuose, bet rečiau – smegenyse. Dr. Björno Sanderio iš Hanoverio medicinos mokyklos (MHH) vadovaujama komanda dabar ištyrė genetinius chromosomų pokyčius ir jų įtaką metastazių formavimuisi. Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale "Nature Communications" ir yra daug žadantys būsimiems gydymo metodams.

Tyrimas skirtas geresniam metastazių susidarymo mechanizmų supratimui. Ištirta daugiau nei 3800 gaubtinės žarnos vėžio atvejų. Tyrimas rodo, kad smegenų metastazės turi daugybę sudėtingų genetinių pokyčių, palyginti su metastazėmis kepenyse ir plaučiuose. KRAS genas ypač vaidina pagrindinį vaidmenį, nes mutacijos skatina naviko augimą. Smegenų metastazėse dažnai stebimi tiek mutacijų deriniai, tiek KRAS geno dubliavimasis.

Genetiniai pokyčiai ir jų pasekmės

Storosios žarnos vėžys paprastai išsivysto iš gerybinių auglių, vadinamų adenomomis žarnyno gleivinėje. Jei šios adenomos lieka nepastebėtos, jos gali išaugti į piktybinius navikus. Navikams būdingi sudėtingi chromosomų pokyčiai. Dabartinis tyrimas parodė, kad specifiniai KRAS geno pokyčiai yra susiję su agresyvesniu naviko elgesiu. Tai rodo, kad gydant storosios žarnos vėžiu sergančius pacientus reikia atsižvelgti į genetinius modelius.

Rezultatai taip pat rodo, kad smegenų metastazės turi didelę chromosomų disbalanso naštą, palyginti su dažniau pasitaikančiomis kepenų ir plaučių metastazėmis. Sudėtingi pokyčių modeliai išsivysto vėliau nei kitose metastazių vietose. Taip pat nustatyta, kad smegenų metastazių genetiniai modeliai skatina naviko ląstelių metabolinį pasikeitimą, rodantį glikolizę.

Tyrimo metodai ir tikslai

Tyrime naudojami modernūs metodai, tokie kaip naujos kartos sekos nustatymas ir molekulinė citogenetika, siekiant ištirti chromosomų pokyčių vaidmenį. Čia daugiausia dėmesio skiriama 12p chromosomos, turinčios KRAS geną, amplifikacijai. Šis padidėjimas taip pat akivaizdus tais atvejais, kai nėra išankstinės tikslinės terapijos, o tai rodo ypatingą šių naviko ląstelių pažeidžiamumą.

Pagrindinis tyrimo tikslas – individualizuotų gydymo strategijų kūrimas pacientams, sergantiems storosios žarnos vėžiu. Nustačius galimas silpnąsias naviko ląstelių vietas, būtų galima geriau prognozuoti metastazes ir sukurti tikslinę terapiją. Prof. daktarė Monika Golas, atliekanti mokslinius tyrimus Universitete ir Augsburgo universitetinėje ligoninėje, pabrėžia, kad tokių genetinių pokyčių aptikimas gali atverti kelią būsimiems tiksliniams gydymo metodams. Šie atradimai ne tik pagilina mūsų supratimą apie biologinius metastazių mechanizmus, bet ir nustato naujus veiksmingo gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio gydymo tikslus.