Kalba jungiasi: tarptautinis kalbos tyrimų susitikimas Hildesheime

Kalba jungiasi: tarptautinis kalbos tyrimų susitikimas Hildesheime

2025 m. rugsėjį Hildesheimo universitete įvyko „Kalbantis rugsėjis“ – puikus tarptautinių kalbų tyrimų renginys. Kalbos ir informacijos mokslų katedroje vyko keturios mokslinės konferencijos. Dalyviai iš daugiau nei dešimties Europos šalių, taip pat JAV, Meksikos, Kinijos ir Saudo Arabijos susirinko tiek vietoje, tiek internetu. Konferencijų temos buvo pagrindinės raidos, ateities klausimai ir naujoviški sprendimai, susiję su kalbos tema.

Vienas iš akcentų buvo KONVENS konferencija, kurioje buvo kalbama apie dirbtinio intelekto galimybes ir iššūkius kompiuterinėje lingvistikoje. Čia buvo aptariami pagrindiniai etikos klausimai, mašininio mokymosi taikymas ir diskriminacinės kalbos problema. Buvo pabrėžta paaiškinamo AI ir naujų korpuso išteklių svarba prisidedant prie socialinio dalyvavimo. Kita svarbi „Kalbančiojo rugsėjo“ dalis buvo UCCTS konferencija, kurioje buvo diskutuojama apie vertimo studijų ryšį su kontrastine lingvistika.

Inovatyvūs kalbotyros metodai

UCCTS buvo aptariami naujoviški metodai, tokie kaip akių stebėjimas ir mašininis mokymasis. Vyko intensyvios diskusijos apie veiksmingą ir nekenksmingą AI naudojimą vertimo procese, taip pat klasikinių vertimo formų ir komunikacijos be kliūčių svarstymą. Be to, įvyko EBSN konferencija, kurioje buvo kalbama apie Beat Generation ir literatūros vertimų svarbą tapatybei, protestams ir pasauliniams tinklams.

Kasmetinėje Taikomosios kalbotyros draugijos (GAL) konferencijoje buvo kalbama apie migraciją, daugiakalbystę ir AI naudojimą kalbos didaktikoje. Pokalbių ir žiniasklaidos lingvistikos bei demokratijos ugdymo tyrimai buvo akcentuojami kaip socialinio dalyvavimo pagrindas. Šio didelio konferencijų skaičiaus rezultatas aiškus: kalba aktyviai formuoja socialinius pokyčius. Dabartinėmis socialinėmis ir politinėmis aplinkybėmis įtrauktis, daugiakalbystė ir socialinė sanglauda tampa vis svarbesni.

Pažanga ir iššūkiai mašininio vertimo srityje

Pastarieji susitikimai taip pat pabrėžė mašininio vertimo pažangą, kuri tapo žymiai galingesnė dėl dirbtinio intelekto plėtros. Neuroniniai tinklai yra šios evoliucijos pagrindas, nes jie imituoja žmogaus smegenų struktūrą ir reikalauja daug duomenų treniruotėms. Ši šiandien naudojama neuroninio mašininio vertimo (NMT) technologija pasirodė esanti žymiai efektyvesnė nei ankstesni taisyklėmis pagrįsti metodai, kurie dažnai nepavykdavo dėl sudėtingų natūralių kalbų struktūrų.

Šių vertimų kokybė taip pagerėjo, kad „Microsoft“ 2018 m. pranešė, kad jų neuroninio vertimo sistema pasiekė „žmogaus lygybę“, kai verčiama kinų į anglų kalbą. Tačiau iššūkių išlieka, ypač natūralių kalbų dviprasmiškumas ir konteksto trūkumas. Nepaisant šių kliūčių, mašininis vertimas laikomas naudinga priemone pagrindiniam užsienio kalbų tekstų supratimui.

Be to, debesies pagrindu teikiamos vertimo paslaugos pasiekiamos mobiliaisiais įrenginiais. Į ausis įdedami vertėjai, pvz., „Google Pixel Buds“, įgalina bendravimą žodžiu, tačiau taip pat yra linkę į klaidas. Tokiais projektais kaip Žmogaus kalbos projektas ir ES projektas INTERACT siekiama naudoti mašininį vertimą socialiniam dalyvavimui ir toliau tobulinti programinę įrangą.

Apibendrinant galima teigti, kad užsienio kalbų mokėjimas išlieka svarbus skatinant tiesioginį bendravimą ir tarpkultūrinę empatiją. Konferencijos „Kalbantis rugsėjis“ įspūdingai parodo, kaip glaudžiai kalbos tema yra susijusi su socialiniais pokyčiais ir dabartiniais iššūkiais. Dirbtinio intelekto ir mašininio vertimo pažanga suteikia galimybių, tuo pat metu reikia nepamiršti ir žmogiškųjų vertėjų dėl kūrybinių ir kultūrinių niuansų.