Ugnikalnio tyrimai Neapolyje: ar Campi Flegrei gresia super išsiveržimas?

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Getingeno universiteto tyrimų grupė analizuoja ugnikalnių telkinius Neapolyje, kad nustatytų išankstinio įspėjimo apie išsiveržimus laiką.

Ein Forschungsteam der Uni Göttingen analysiert vulkanische Ablagerungen in Neapel, um Vorwarnzeiten für Eruptionen zu bestimmen.
Getingeno universiteto tyrimų grupė analizuoja ugnikalnių telkinius Neapolyje, kad nustatytų išankstinio įspėjimo apie išsiveržimus laiką.

Ugnikalnio tyrimai Neapolyje: ar Campi Flegrei gresia super išsiveržimas?

Tarptautinė tyrimų grupė, vadovaujama Getingeno universiteto, įgijo naujų įžvalgų apie vulkaninę veiklą Flegrėjos laukuose netoli Neapolio. Dabartiniame savo tyrime, paskelbtame m Vulkanologijos biuletenis, mokslininkai išanalizavo, kaip vulkaninė magma iš gilumos gali turėti įtakos ugnikalnio išsiveržimui.

Tyrimas buvo sutelktas į išankstinio įspėjimo apie galimą protrūkį laiką. Tai labai svarbu, kad būtų galima laiku įspėti aplinkinius gyventojus. Tyrimas rodo, kad šviežia magma gali sukelti išsiveržimą maždaug per 60 metų. Išankstinio įspėjimo laikas labai skiriasi, priklausomai nuo magmos temperatūros.

Išankstinio įspėjimo laikas ir temperatūra

Mokslininkų grupė nustatė, kad aukštesnė magmos temperatūra, viršijanti 900 laipsnių Celsijaus, gali sutrumpinti įspėjimo laiką iki mažiau nei ketverių metų. Priešingai, žemesnė nei 850 laipsnių Celsijaus temperatūra gali pailginti įspėjimo laiką iki 8–380 metų. Šios vertingos įžvalgos buvo gautos analizuojant magminių kristalų augimo žiedus magmos rezervuare, kurie dokumentuoja procesus, vykstančius prieš ugnikalnio išsiveržimą.

Be to, matematinis modeliavimas buvo naudojamas siekiant parodyti, kad šviežios magmos papildymas gali sukelti senesnės magmos išsiveržimą Žemės plutoje. Šis tyrimas padeda gilinti supratimą apie sudėtingus dinaminius procesus, vykstančius vulkaniniuose regionuose. Žemės drebėjimų aktyvumas Flegrėjos laukuose per pastaruosius ketverius metus išaugo ir sukėlė susirūpinimą dėl galimo artėjančio išsiveržimo. Nepaisant to, tyrimo rezultatai šiuo metu nerodo jokių neišvengiamo išsiveržimo ženklų.

Išsiveržimo pavojus

Flegrėjos laukai yra žinomi dėl savo vulkaninio aktyvumo, kuris tęsėsi daugiau nei 300 000 metų. Campi Flegrei superugnikalnio išsiveržimas gali turėti niokojančių pasekmių tiek vietiniu, tiek pasauliniu mastu. Ekspertai, tokie kaip Mastrolorenzo, apskaičiavo, kad galimas išsiveržimas gali būti maždaug dešimt kartų galingesnis nei garsusis Vezuvijaus išsiveržimas 79 m. VEI 7 (vulkaninio sprogstamumo indekso) išsiveržimas visiškai nuniokotų Neapolio metropolinę zoną, o VEI 8 išsiveržimas gali sukelti didžiulį pelenų debesį, pasiekusį Alpes.

Tokie scenarijai kelia didelį pavojų Europos javų derliui, taip pat ekonomikai ir klimatui. Tačiau dauguma mokslininkų mano, kad superišsiveržimas yra mažiausiai tikėtinas scenarijus. Nepaisant to, neseniai įvykę žemės drebėjimai ir žemės tyrimai rodo, kad Campi Flegrei gali ruoštis išsiveržimui. Manoma, kad mažesni išsiveržimai, ypač netoli Solfataros, yra labiau tikėtini, o taip pat negalima atmesti išsiveržimo, panašaus į Monte Nuovo susiformavimą 1538 m.

„National Geographic“ atstovė Francesca Bianco pabrėžia, kad šiuo metu nėra duomenų, rodančių, kad magma yra šalia paviršiaus. Ši informacija pabrėžia, kad šiame geologiškai aktyviame regione reikia tęsti tyrimus ir stebėti, kad būtų galima suprasti vietos gyventojų saugumą ir galimą poveikį Europai. Tyrimo darbus atliko Vokietijos tyrimų fondas (DFG) ir Vokietijos akademinių mainų tarnyba.