Darbo ateitis: kaip skaitmeninės tendencijos keičia plieno pramonę

Darbo ateitis: kaip skaitmeninės tendencijos keičia plieno pramonę

Osnabriuko universitetas imasi naujų iššūkių darbo pasaulyje vykdydamas projektą „Įvairovė atitinka transformaciją (ViTra)“. Kaip šios iniciatyvos dalis, nagrinėjamas profesinio mokymo vaidmuo skaitmeninėje ir demografinėje transformacijoje. Didžiausias dėmesys skiriamas didėjančiam spaudimui skaitmeninti, ypač plieno pramonėje, ir didėjančia darbo jėgos įvairovės svarba. Tai yra esminiai veiksniai, lemiantys nesaugumą ir pasikeitusį darbuotojų tapatybės supratimą Osnabriuko universitetas.

Projektui vadovauja dr. Dana Bergmann ir dr. Katharina Wehking iš Edukologijos instituto ir jis remiasi bendro konstruktyvaus tyrimo metodu. Į tyrimo procesą aktyviai įtraukiama praktikantų ir darbuotojų perspektyva. Georgsmarienhütte GmbH darbo taryba atlieka pagrindinį vaidmenį, užimanti pagrindinę bendro sprendimo ir konfliktų sprendimo vietą. Finansavimą teikia Hanso Böcklerio fondas, kuris yra įsipareigojęs tvariai ir demokratiškai planuoti transformacijos procesus.

Darbo pasaulio iššūkiai

Dabartinei darbo pasaulio transformacijai didelę įtaką daro keletas megatrendų. Skaitmeninimas, dekarbonizacija, demografiniai pokyčiai ir deglobalizacija kelia įmonėms didelių iššūkių, bet kartu suteikia ir galimybių. Remiantis Vokietijos ekonomikos instituto tyrimu, du trečdaliai apklaustų verslininkų mano, kad skaitmeninimas per ateinančius penkerius metus yra svarbus arba labai svarbus. Tik 6 procentai mano, kad skaitmeniniai pokyčiai jų neveikia. Nuo 2012 m. IT ekspertų skaičius Vokietijoje išaugo 92 procentais – tai aiškus skaitmeninimo teikiamų galimybių ženklas. Arbeitswelt-portal.de.

Dėl spaudimo prisitaikyti prie naujų technologijų reikia persvarstyti mokymą ir tęsti mokymąsi. Panaši situacija ir kalbant apie dekarbonizaciją: 72 procentai įmonių laikosi nuomonės, kad gali pritaikyti savo verslo modelį prie Europos žaliojo kurso reikalavimų. Akivaizdu, kad reikia keisti gamybos technologijas ir energijos šaltinius, ypač daug CO2 išmetančiose pramonės šakose, pvz., chemijos, farmacijos ir metalų.

Demografiniai pokyčiai ir kvalifikuotų darbuotojų užtikrinimas

Demografiniai pokyčiai yra dar vienas iššūkis. Prognozuojama, kad iki 2040 m. kvalifikuotų darbuotojų darbo rinkoje sumažės 8,8 procento, palyginti su 2020 m. 68 procentai įmonių mano, kad kvalifikuotų darbuotojų užsitikrinimas yra ypač svarbus per ateinančius penkerius metus. KALŪDŲ sektoriuje, t.y. matematikos, informatikos, gamtos mokslų ir technologijų srityse, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas jau dabar yra labai didelis, nes 83 procentai dirbančiųjų mokslinių tyrimų ir plėtros padaliniuose turi MINT kvalifikaciją.

Darbo rinkos perspektyvos išgyvena reikšmingus pokyčius. Federalinė pilietinio ugdymo agentūra pabrėžia, kad skaitmenizacija ne tik keičia technologijų naudojimo modelį, bet ir keičia kvalifikaciją bei įgūdžius, kurių prireiks ateityje. Mokamo darbo kokybė ir pobūdis keičiasi, atsiranda naujų darbo profilių tokiose srityse kaip skaitmeninė inžinerija ir internetinė rinkodara.

Apskritai Vokietijos įmonės turi lanksčiai prisitaikyti prie šių pokyčių. Investuojant į švietimą ir mokymą, ar naudojant naujas technologijas – tinkamos kvalifikuotų darbuotojų užtikrinimo ir darbo planavimo strategijos yra labai svarbios. Iššūkiai yra rimti, bet taip pat susiję su didelės pažangos darbo pasaulyje perspektyva, pvz bpb.de pranešė.