Demokratija dėmesio centre: tarptautinė konferencija apie Rusijos pokyčius

Demokratija dėmesio centre: tarptautinė konferencija apie Rusijos pokyčius

2025 m. birželio 10 d. prasidėjo konferencija „Demokratijos bandymas: Rusija 1989–1999“, kurią Rūro universitete organizavo Rūro universitetų aljansas. Prorektorius prof. dr. Achimas von Keudellas atidarė renginį, kuris sukurtas kaip tarptautinis forumas mainams apie demokratiją, atminimo kultūrą ir autoritarinių tendencijų iššūkius Rusijoje. ES ambasadorius Rolandas Galharague'as tiesiogiai pasveikino dalyvius iš Maskvos ir pabrėžė temos aktualumą dabartinėje politinėje situacijoje.

Į konferenciją susirinko žinomos asmenybės iš įvairių sričių, įskaitant politiką, socialinius mokslus, žurnalistiką ir darbą žmogaus teisių srityje. Viena iš ypatingų svečių buvo žinoma istorikė ir žmogaus teisių aktyvistė Irina Ščerbakova. Ji skaitė įspūdingą paskaitą apie savo patirtį su uždrausta žmogaus teisių organizacija „Memorial“, kuri 2022 m. buvo apdovanota Nobelio taikos premija. Scherbakova kalbėjo apie susitaikymą su sovietų ir rusų smurto istorija, kuri ir toliau siejama su giliais iššūkiais.

Istorijos prisiminimo svarba

Viena iš pagrindinių Scherbakovos paskaitos temų buvo socialinio noro moksliškai susitaikyti su praeitimi stoka. Ji pareikalavo oficialiai paskelbti Sovietų Sąjungą nusikalstama valstybe. Tai atsispindi ir dabartinėje politinėje praktikoje, kur atminties diskursą stipriai kontroliuoja valdžia.

Konferencijoje taip pat buvo kalbama apie istorinę Rusijos raidą po Sovietų Sąjungos žlugimo. Pastaraisiais metais Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimas Rusijoje ypač pasikeitė. Gegužės 9-ąją, pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, 2025 m. vėl vyko didžiulės iškilmės – karinis paradas Maskvoje, kuriame buvo pristatyta tūkstančiai karių ir sunkiosios karinės technikos. Istorikė Ščerbakova atkreipė dėmesį, kad ši diena Stalino laikais buvo retai švenčiama ilgai, o tai pabrėžia istorinį sudėtingumą.

Autoritarinė raida ir atminimo kultūra

Savo diskurse M. Scherbakova taip pat pabrėžė, kad dabartiniai politikai, pirmiausia Vladimiro Putino vadovaujama Rusijos vadovybė, netinkamai panaudojo pergalės prieš hitlerinę Vokietiją atminimą. Ji vertino šiandienines kalbas kaip „tyčiojimąsi iš karo aukų“ ir kritikavo retoriką, kuri vis labiau ignoruoja kančių prisiminimus ir šiandieninės taikos idėją.

Palyginus su įvykiais Ukrainos pusėje, matyti, kad Ukrainoje istoriniai archyvai tapo prieinami, o Rusijoje atminimo politika yra griežtai apribota. Šie skirtingi požiūriai didina įtampą tarp dviejų šalių ir parodo, kaip svarbu apmąstyti savo istoriją, siekiant atremti autoritarines tendencijas.

Todėl konferencija „Demokratijos bandymas“ yra ne tik žvilgsnis į praeitį, bet ir malda už teisingesnę ateitį, kurioje atsižvelgiama į istorijos pamokas. Jos tikslas – aktyviai skatinti diskusiją apie demokratiją ir mokytis iš praeities klaidų, kas aiškiai matoma panašaus pobūdžio renginiuose Europoje, pavyzdžiui, 2008 m. vykusioje konferencijoje „Nuo autoritarinių visuomenių iki demokratijos“, kurioje buvo sprendžiami pagrindiniai demokratinės politikos iššūkiai.

Kaip news.rub.de pranešimus, konferencija organizuota bendradarbiaujant su Rytų akademiniu aljansu ir remiama ZEIT fondo „Bucerius“ bei loterijos „Pašto kodas“. Tai iliustruoja, kaip svarbu keistis idėjomis apie demokratiją ir spręsti praeities klausimus tarptautiniu lygiu. Be to, vis aktualesnis tampa ilgalaikio dialogo apie politines sistemas ir jų įtaką visuomenei būtinybė.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tiek Rusijoje, tiek kitose šalyse jautrumas susitaikyti su istorija ir šiandienos politiniais iššūkiais yra susijęs. Irinos Ščerbakovos pasisakymai ir diskusijos konferencijoje aiškiai parodo, kad kelias į demokratiją dažnai būna akmenuotas ir reikalauja noro apmąstyti bei keistis.