Skaitmeninė revoliucija: kaip pandemija pakeitė Vokietijos galimybes!

Skaitmeninė revoliucija: kaip pandemija pakeitė Vokietijos galimybes!

COVID-19 pandemija ne tik sukrėtė pasaulio ekonomiką, bet ir paskatino nenumaldomus skaitmeninimo procesus. Ypač Vokietijos kontekste iškilo klausimas, kiek ši išskirtinė situacija paveikė piliečių skaitmeninius įgūdžius. Duisburgo-Eseno universiteto profesorių atliktas išsamus tyrimas siūlo naujas skaitmeninės plėtros perspektyvas šiuo laikotarpiu.

2020 m., kai pirmosios vaizdo konferencijos dažnai prasidėdavo klausimu „Ar girdi mane? Skaitmeninis darbas Vokietijoje vis dar buvo neįprastas. Tyrime, kuris buvo atliktas Tarpdisciplininiame edukacinių tyrimų centre (IZfB) ir vykdant tyrimo kryptį ForBilD – „Švietimas skaitmeniniame pasaulyje“, buvo apklausti 1143 asmenys nuo 18 iki 87 metų, kurie nuolat naudojasi internetu. Rezultatai neseniai buvo pristatyti CHI konferencijoje dėl žmogaus ir mašinos sąveikos ir rodo, kad daugelis vokiečių žymiai pagerino savo skaitmeninius įgūdžius karantino metu.

Skirtingi skaitmeninių įgūdžių pasiekimai

Tyrimas rodo, kad jauni, vyrai, gerai išsilavinę žmonės, ypač gyvenantys miestuose, padarė didelę pažangą. Nors kitos socialinės grupės taip pat išmoko įgūdžių, augimas ten buvo ne toks ryškus. Žiniasklaidos psichologė Neubaum, tyrimo bendraautorė, pabrėžia, kad savo įgūdžius praplėtę apklaustieji jautėsi ne tik saugesni, bet ir vieniši. Šie dviprasmiški jausmai iliustruoja, kad skaitmeninė komunikacija negali visiškai patenkinti socialinių poreikių.

Pandemija taip pat sukėlė infodemiją, kurios metu tikra ir klaidinga informacija sklido srautais. Respondentai išreiškė poreikį geriau atskirti patikimus ir abejotinus šaltinius. Šios išvados pabrėžia mokyklų ir politikos atsakomybę ugdant skaitmeninius įgūdžius.

Skaitmeninė įtrauktis kaip sėkmės raktas

Ryšys tarp skaitmeninės įtraukties ir ekonominės sėkmės yra neabejotinas. Pasak Rolando Bergerio, kompetencija susidoroti su informacinėmis ir komunikacijos technologijomis turi lemiamą įtaką privačioms ir ekonominėms gyvenimo sritims. Skaitmeninė įtrauktis laikoma ekonomine „įgalinančia priemone“, kuri ne tik palengvina patekimą į rinkas, bet ir daro teigiamą poveikį socialiniam gyvenimui. Bendrovės, kurios pandemijos metu nukentėjo nuo netinkamos skaitmeninės infrastruktūros, patyrė didelių pajamų nuostolių, todėl išryškėjo „skaitmeniniam naudojimui parengtos“ visuomenės poreikis.

Skaitmeninio įtraukimo indekso (RB DII) sukūrimas leido sistemingai tirti skaitmeninę įtrauktį. Šis indeksas pagrįstas tokiais veiksniais kaip galimybė naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir gyventojų skaitmeninis raštingumas. 2017–2020 m. visos šalys, išskyrus Sudaną, užfiksavo savo skaitmeninės įtraukties indekso balo padidėjimą.

Pandemijos kontekste vis labiau išryškėjo skaitmeninės žiniasklaidos, kaip komunikacijos priemonės, siekiant palaikyti socialinius kontaktus, svarba. Skaitmeninimą švietimo sektoriuje skatino „Skaitmeninis paktas mokykloms“, tačiau ne be pastebimų infrastruktūros trūkumų, kurie pabrėžė skaitmeninės transformacijos poreikį.

Diskusijos apie pagrindines skaitmenines teises suaktyvėjo. Žymūs veikėjai, tokie kaip Heiko Maas, teigia, kad pagrindinių skaitmeninių teisių katalogas yra būtinas norint įveikti vis labiau skaitmenizuojamos visuomenės iššūkius. Pandemija aiškiai parodė, kad skaitmeninimas negali būti suprantamas kaip laikinas reiškinys, o veikiau kaip esminis procesas, tvariai pakeisiantis visuomenę.