Diuseldorfas už inovatyvius augalų tyrimus gauna 56 mln.

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Diuseldorfo universitetas vadovauja CEPLAS kompetencijos klasteriui, siekdamas skatinti tvarius augalų tyrimus kovojant su klimato kaita ir išteklių trūkumu.

Die Uni Düsseldorf leitet den Exzellenzcluster CEPLAS zur Förderung nachhaltiger Pflanzenforschung gegen Klimawandel und Ressourcenmangel.
Diuseldorfo universitetas vadovauja CEPLAS kompetencijos klasteriui, siekdamas skatinti tvarius augalų tyrimus kovojant su klimato kaita ir išteklių trūkumu.

Diuseldorfas už inovatyvius augalų tyrimus gauna 56 mln.

Vokietijos tyrimų fondas (DFG) ir Mokslo taryba (WR) trečiajam finansavimo etapui pasirinko CEPLAS („SMART Plants in Dynamic Environment“) kompetencijos grupę. Tai paskelbė klasteriui vadovaujantis Diuseldorfo Heinricho Heine universitetas (HHU). Kelno universitetas kartu su jais dirba kaip bendrakalbis universitetas. Kiti šio novatoriško projekto partneriai yra žinomos institucijos, tokios kaip Jülich tyrimų centras, Leibnizo augalų genetikos ir augalų tyrimų institutas (IPK) Gatersleben ir Max Planck augalų selekcijos tyrimų institutas Kelne (MPIPZ).

2026 m. pradžioje CEPLAS, vienintelė augalų mokslų kompetencijos grupė Vokietijoje, per septynerius metus gaus dosnų finansavimą – apie 56 mln. Šio klasterio tikslas – atlikti inovatyvius fundamentinius tyrimus, siekiant įveikti klimato kaitos ir ribotų žemės ūkio išteklių keliamus iššūkius. Didžiausias dėmesys skiriamas augalų ir jų mikroorganizmų prisitaikymui prie aplinkos pokyčių, ypač vandens ir maistinių medžiagų trūkumo.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Pirmuosiuose dviejuose finansavimo etapuose, kurie truko 2012–2018 m. ir 2019–2025 m., tyrimai buvo skirti molekuliniams augalų augimo mechanizmams ir augalų bei mikroorganizmų sąveikai. Būsimame trečiajame etape mokslininkai tirs, kaip aplinkos veiksniai valdo tam tikras augalų savybes, siekdami paskatinti „SMART augalų“ vystymąsi. Šie augalai turėtų veiksmingiau reaguoti į augančio pasaulio gyventojų skaičiaus ir antropogeninės klimato kaitos iššūkius.

IPK Gatersleben prisidės prie savo plataus genų banko ir modernių fenotipų nustatymo platformų. CEPLAS taip pat planuoja sukurti keturias naujas profesūras HHU, daugiausia dėmesio skiriant sintetinės biologijos, duomenų mokslo ir augalų bei aplinkos sąveikos sritims. Diuseldorfe statomas naujas tyrimų pastatas – Augalų aplinkos prisitaikymo centras (PEAC), kuris imituoja būsimas aplinkos sąlygas.

Jaunų talentų ir socialinio dalyvavimo skatinimas

CEPLAS taip pat yra įsipareigojusi skatinti jaunuosius mokslininkus. Tai daroma kuriant programas bakalauro ir doktorantūros studentams, podoktorantams ir jaunesniųjų grupių vadovams. Be to, bendradarbiaujant su HHU Socialinių mokslų institutu planuojamas piliečių mokslo projektas, siekiant sustiprinti socialinį dalyvavimą moksliniuose tyrimuose.

Vykdant kompetencijos strategiją, kuri nuo 2026 m. kasmet skirs 539 mln. eurų, iš viso buvo pateiktos 98 visos paraiškos kompetencijos klasteriams, iš kurių 70 buvo patvirtintos. NRW mokslo ministerija taip pat svariai prisideda, skirdama 900 000 eurų kasmet kiekvienai kompetencijos klasteriui. Klasteriai, tokie kaip CEPLAS, gauna 450 000 eurų už kiekvieną dalyvaujantį NRW universitetą.

Pasirinkus trečiąjį finansavimo etapą, CEPLAS dar labiau sustiprins savo, kaip tarptautiniu mastu pirmaujančio augalų tyrimų centro, pozicijas. botanik.uni-koeln.de pabrėžė. HHU atstovė spaudai dr. Maria von Korff Schmising ir vienas iš Kelno universiteto pranešėjų dr. Bartas Thomma yra įsitikinę, kad nauji tyrimų metodai suteiks esminių įžvalgų, padėsiančių įveikti ateities iššūkius.