Žvilgsnis į Rüdigerį Frohną: gyvenimas tarnaujant teisingumui!

Žvilgsnis į Rüdigerį Frohną: gyvenimas tarnaujant teisingumui!

Rüdigeris Frohnas, gimęs 1950 m., nuėjo svarbiu gyvenimo keliu, kuris atvedė jį iš Rūro universiteto Bochume į aukščiausius Vokietijos politikos sluoksnius. Baigęs teisės studijas Bochumo universitete, kur pabrėžia, kad mokymams nereikėjo korepetitorių, Frohnas teisėjo karjerą pradėjo 1979 m. Šis akademinis pagrindas sukūrė puikų pagrindą jo vėlesnei politinei karjerai, kuri prasidėjo devintajame dešimtmetyje.

Jo politinė karjera įsibėgėjo 1985 m., kai jis buvo perkeltas į Šiaurės Reino-Vestfalijos valstijos kanceliariją, vadovaujamą ministro pirmininko Johanneso Rau. Vos po dešimtmečio, 1995 m., jis tapo valstybės sekretoriumi ir Valstybės kanceliarijos vadovu. 1999–2004 m. Frohnas vadovavo Federalinio prezidento biurui. Per tą laiką jis buvo atsakingas ne tik už biuro valdymą, bet ir už atstovavimą Vokietijai įvairiuose socialiniuose ir politiniuose reikaluose.

Patarimas ateities kartai

Žvelgdamas į savo studentavimo laiką, Frohnas duoda svarbių patarimų dabartiniams studentams. Jis mano, kad labai svarbu skatinti smalsumą ir kritinį mąstymą. Jis pabrėžia, kad mokiniai turėtų išsikelti aiškius tikslus ir jų uoliai siekti. Jis taip pat atkreipia dėmesį į atsakomybę, susijusią su akademine laisve ir socialiniu įsitraukimu. Dirbant Rūro universitete, mokymai ne tik skatino teisines žinias, bet ir suprato socialinį teisės poveikį.

Frohnas su malonumu prisimena savo studijas, kurioms buvo būdingas intensyvus darbas teisės bibliotekoje ir mokymasis iš kolegų. Svarbiausia buvo ne tik akademiniai iššūkiai, bet ir susibūrimai su bendramoksliais, kurie šventė kartu ir mėgavosi geru maistu kavinėje. Tokia patirtis lėmė ne tik jo akademinę karjerą, bet ir žmogiškąjį tobulėjimą.

Akademinė laisvė ir atsakomybė

Akademinė laisvė, giliai universitetų istorijoje įsišaknijęs terminas, apibūdina ne tik laisves, bet ir pareigas universitetams, dėstytojams, administracijai ir studentams. Šis terminas turi istorines šaknis senovės Platono akademijoje ir toliau vystėsi šimtmečius, ypač reformacijos ir Apšvietos laikais. Vokietijoje šis principas buvo įtvirtintas Pagrindiniame įstatyme, kur jis patvirtina mokslinių tyrimų ir studijų laisvę.

Ypatingas dėmesys skiriamas dabartinei akademinės laisvės situacijai Vokietijoje, kuri 2025 m. Akademinės laisvės indekse nukrito į 27 vietą. Tai kelia klausimų dėl universitetų nepriklausomumo, ypač viešojo ir privataus finansavimo modelių kontekste. Pagal pagrindinį įstatymą universitetai yra autonomiški, o tai suteikia jiems tam tikrą laisvę skiriant naujus profesorius ir planuojant finansus. Tačiau ši autonomija turi būti vertinama atsižvelgiant į galimas priklausomybes, pvz., trečiųjų šalių finansavimą, kuris gali kelti pavojų akademinei laisvei.

Frohn išreiškia pageidavimą, kad Rūro universitetas Bochum ir toliau egzistuotų kaip atramos bokštas ateičiai, mokslinei kompetencijai ir švietimo lygybei ateinančiais metais. Jis norėtų, kad ir toliau būtų atsidavęs Rūro regionui ir pasauliniams iššūkiams, kurie šiandien yra ypač svarbūs. Tai teikia viltį ne tik universitetui, bet ir būsimai studentų kartai.