ES reikalauja milžiniškų investicijų: mokslinių tyrimų ateitis yra ant balanso!

ES reikalauja milžiniškų investicijų: mokslinių tyrimų ateitis yra ant balanso!

2025 m. kovo 12 d. Europos universitetų tinklas CESAER paragino ES didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tam pritaria RWTH Aachen, kuris atvirame laiške žymiems ES atstovams, tokiems kaip Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola ir ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, atkreipė dėmesį į būtinybę strategiškai susitelkti į Europos konkurencingumą. Šios iniciatyvos tikslas – tvariai užtikrinti Europos konkurencingumą tikslingai ir didinant investicijas į mokslinių tyrimų ir inovacijų sritį.

RWTH Aachen ir kiti universitetai sveikina Europos Komisijos tikslą paversti mokslinius tyrimus ir inovacijas pagrindiniu ekonomikos ramsčiu. Atsižvelgdamos į tai, jie pritaria planui padidinti ES ir nacionalines išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms iki daugiau nei 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau tuo pat metu kritikuojama Europos konkurencingumo kompasas. Tai nesukuria aiškios novatoriškos politikos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje vizijos.

Reikalauja ambicingos pagrindų programos

Pagrindinis poreikių taškas yra poreikis didinti investicijas visame mokslinių tyrimų ir inovacijų tęstinumas. Tai turi būti padaryta įgyvendinant plataus užmojo pagrindų programą su didesniu biudžetu. Jame pabrėžiamas poreikis stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas tokiose pagrindinėse srityse kaip sudėtingos technologijos, sveikatos ir gyvosios gamtos mokslai, pažangios medžiagos ir visuomenės atsparumas. Kompetencijos principas turėtų išlikti kitos pagrindų programos, 10-osios bendrosios programos, esmė.

Be to, raginama išplėsti Europos mokslinių tyrimų tarybą ir Marie Skłodowska-Curie priemones. Taip pat manoma, kad būtina įsteigti savarankišką Europos inovacijų tarybą.

ES investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas

ES nusprendė 2023–2024 m. remti tyrėjus maždaug 13,5 mlrd. Šiomis investicijomis siekiama pasiekti klimato tikslus, didinti energijos atsparumą ir skatinti skaitmeninių technologijų plėtrą.

Iš viso 2023–2024 m. klimato tikslams, į kuriuos įeina ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas, yra numatytos tikslinės lėšos – per 5,67 mlrd. Be to, biologinei įvairovei skatinti bus investuota 1,67 milijardo eurų, o skaitmeninei transformacijai – per 4,5 milijardo eurų. Pagal REPowerEU planą energetikos perėjimui paremti bus panaudota beveik 970 milijonų eurų suma.

Šios tikslinės investicijos yra visapusės ES strategijos, skirtos stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kaip Europos augimo ir konkurencingumo varomąją jėgą, dalis. Iššūkiai, su kuriais susiduria Europa, reikalauja ryžtingų veiksmų ir bendradarbiavimo tiek ES viduje, tiek už jos ribų. Labai svarbu užmegzti pramonės ir viešojo sektoriaus partnerystes bei intensyvinti tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje.