Vabzdžių elgesys po mikroskopu: tyrimas atskleidžia atkuriamumo problemas!

Vabzdžių elgesys po mikroskopu: tyrimas atskleidžia atkuriamumo problemas!

Dabartinė ataskaita iš Miunsterio universitetas pabrėžia atkuriamumo iššūkius vabzdžių elgsenos biologijoje. Tarpdisciplininė tyrimų grupė iš Miunsterio, Bylefeldo ir Jenos universitetų atliko elgsenos tyrimus su paprastu žiogu (Pseudochorthippus parallelus), kuris laikomas įprastu pavyzdiniu organizmu evoliucinėje biologijoje. Šių vabzdžių tyrimų rezultatams įtakos turi ir atkuriamumo krizė, apie kurią vis dažniau kalbama mokslo bendruomenėje.

Tyrimas rodo, kad kontroliuojamomis sąlygomis elgesio eksperimentuose su vabzdžiais nuoseklūs rezultatai buvo pasiekti tik maždaug pusėje eksperimentų. Priklausomai nuo apibrėžimo, atkuriamumo nuokrypiai buvo nuo 17 iki 42 procentų. Nors atkuriamumas buvo plačiai ištirtas atliekant biomedicininius tyrimus, šiuo metu trūksta sistemingų tyrimų, kuriuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas vabzdžių elgesiui. Tai ypač ryšku, nes vabzdžių tyrimuose dažnai naudojami dideli imčių dydžiai, o tai rodo patikimesnius rezultatus.

Eksperimentų detalės

Dr. Helene Richter vadovaujami Miunsterio, Bylefeldo ir Jenos mokslininkai atliko tris skirtingus elgesio eksperimentus, kurių kiekvienas buvo skirtas konkrečioms vabzdžių rūšims:

• Die Auswirkungen von Futtermangel auf die Abwehrreaktionen bei Larven der Rübsen-Blattwespe (Athalia rosae).
• Der Zusammenhang zwischen Körperfarbe und bevorzugter Umgebungsfarbe bei Grashüpfern.
• Die Habitatwahl bei Red Flour Beetle (Tribolium castaneum).

Eksperimentų rezultatai buvo sistemingai lyginami ir iliustruoja sunkumus atkuriant elgsenos tyrimus įvairiose laboratorijose.

Atskleidžiantys skaičius

Kitas tyrimas iš Biologinė išankstinio spausdinimo duomenų bazė atskleidė, kad statistinis gydymo poveikis gali būti sėkmingai atkurtas 83% eksperimento pakartojimų. Tačiau poveikio dydžio atkartojamumas buvo tik 66% atvejų. Šis neatitikimas pabrėžia eksperimentinių sąlygų sudėtingumą. Be to, buvo nustatyta, kad atkuriamumo problemos, kylančios atliekant tyrimus su žinduoliais, pvz., žiurkėmis, taip pat yra svarbios atliekant tyrimus su vabzdžiais.

Tyrėjai pasisako už mokslinės bendruomenės permąstymą. Jie rekomenduoja atvirą tyrimų praktiką ir metodinių strategijų įgyvendinimą, siekiant sumažinti šališkumą ir išvengti problemų, kylančių dėl per didelio standartizavimo. Visų pirma, sistemingų variacijų įvedimas galėtų labai padėti pagerinti gyvų organizmų tyrimų atkuriamumą.

Tyrimą, kuris laikomas pirmuoju sistemingu vabzdžių elgsenos tyrimų atkuriamumo tyrimu, finansiškai parėmė Vokietijos tyrimų fondas (DFG), kuris yra Transregio bendradarbiavimo tyrimų centro „Nišos pasirinkimas, nišos atitiktis, nišos konstrukcija“ (NC3) dalis. Originalus leidinys yra PLOS biologija rasti.