Izoliacija ir kūrybiškumas: stiprinkite jaunus žmones krizės metu!
Miunsterio universiteto atliktame tyrime nagrinėjamas koronaviruso krizės poveikis jaunų žmonių socialiniam dalyvavimui stacionare.

Izoliacija ir kūrybiškumas: stiprinkite jaunus žmones krizės metu!
Dabartinis Edukologijos instituto tyrimas Miunsterio universitetas pabrėžia jaunų žmonių socialinį dalyvavimą stacionarinėse jaunimo gerovės įstaigose korona pandemijos metu. Pagrindinis dėmesys skiriamas specifiniams iššūkiams, su kuriais susidūrė šie jaunuoliai, palyginti su savo bendraamžiais šeimose. Claudia Equit ir Elisabeth Thomas vadovaujamas tyrimas yra Federalinės švietimo ir tyrimų ministerijos finansuojamo projekto dalis.
Tyrimo metu buvo apklausta 40 jaunuolių nuo 14 iki 22 metų iš 27 skirtingų institucijų. Rezultatai rodo, kad bendravimas su bendraamžiais yra esminė pagalba siekiant įveikti su pandemija susijusius apribojimus. Tirti jaunuoliai sukūrė įvairias įveikimo strategijas, įskaitant skaitmeninį kontaktą su draugais, taip pat probleminius susidūrimus su vengimu mokykloje ir narkotikų vartojimu.
Socialinė izoliacija ir kūrybiški sprendimai
Griežti saugos reikalavimai lėmė didelius kontakto su kilmės šeima apribojimus, ypač jauniems žmonėms, gyvenantiems prižiūrimuose atskiruose butuose. Kai kurie jaunuoliai pranešė apie savaites trukę izoliuoti, nes asmeninis kontaktas už savo keturių sienų buvo uždraustas. Nepaisant šių iššūkių, jauni žmonės demonstruoja nepaprastą supratimą ir kūrybiškumą kovodami su izoliacija.
Tačiau mokymosi sąlygos pandemijos metu buvo ypač sunkios. Trūko tinkamos techninės įrangos, tokios kaip nešiojamieji kompiuteriai ir interneto ryšiai, o daugelis gavo netinkamą paramą skaitmeniniam mokymuisi. Palyginimui, jaunuoliai globėjų šeimose nurodė geresnes sąlygas, nors konfliktai ir smurtas nebuvo paviršutiniški.
Tyrimo metodas ir ilgalaikiai tikslai
Projektas, kuris vadinasi JuPa siekiama išsamiau išnagrinėti koronaviruso krizės poveikį jaunų žmonių dalyvavimui ir ugdymosi sąlygoms stacionare. Atsižvelgiama ne tik į jaunimo, bet ir į jaunimo gerovės specialistų požiūrį. Tyrimas panaikina pagrindinę tyrimų spragą, susijusią su nepalankiu išsilavinimu ir socialiniu dalyvavimu pandemijos metu.
Siekiant išspręsti šį iššūkį, kuriami kokybės kriterijai, skatinantys socialinį dalyvavimą. Šie kriterijai turėtų būti įtraukti į specialias finansavimo galimybes siūlantiems specialistams skirtą dalomąją medžiagą. Duomenys renkami kokybiniais interviu su 40 jaunuolių ir standartizuotas internetines apklausas, kuriose dalyvavo apie 400 jaunimo gerovės specialistų.
Į projektą įtrauktos papildomos ankstesnio projekto „Dalyvavimas ugdymo namuose organizacinėse kultūrose“ (2019–2022 m.) išvados ir naudojami dalyvavimo procesai bendram koncepcijos kūrimui su atitinkamomis veikėjų grupėmis, įskaitant prižiūrimus jaunuolius, tėvus ir specialistus. Šio dabartinio projekto trukmė – nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2026 m. sausio 31 d., juo siekiama ilgalaikių pagrindinių trūkumų tyrimų tikslų, taip pat novatoriškų ir praktinių metodų kūrimo.
Pirmieji išnagrinėto tyrimo rezultatai jau paskelbti specialiame specializuoto žurnalo „neue praxis“ 19 numeryje ir rodo būtinybę toliau gerinti sunkiose gyvenimo situacijose atsidūrusių jaunuolių socialinį dalyvavimą ir ugdymosi sąlygas. 2023 m. apie 128 000 jaunuolių gyveno grupiniuose namuose, o apie 87 000 buvo globojami, o tai rodo šios problemos mastą.
Apibendrinant galima teigti, kad tyrimo rezultatai ne tik atskleidžia pandemijos iššūkius šiai konkrečiai grupei, bet ir siūlo ateities, kritinių laikų perspektyvas. Jie nurodo būtinybę skatinti socialinį dalyvavimą ir aktyviai kompensuoti švietimo trūkumus.