Suche
Mein Konto
Klimato kaita: sausra ir vandens trūkumas kelia pavojų Pietų Afrikos ateičiai!
Bonos universitetas analizuoja, kaip klimato kaita ir vandens trūkumas daro įtaką Žemės paviršiaus kilimui Pietų Afrikoje.
Klimato kaita: sausra ir vandens trūkumas kelia pavojų Pietų Afrikos ateičiai!
Pastaraisiais metais Pietų Afrika pastebimai pasikeitė dėl geodinaminių procesų. Dabartiniai GPS matavimai rodo, kad nuo 2012 m. iki 2020 m. subkontinentas pakyla vidutiniškai šešiais milimetrais per metus. Dr. Makanas Karegaras iš Bonos universiteto Geodezijos ir geoinformacijos instituto aiškina, kad įtariami įvairūs geodinaminiai reiškiniai, kaip galimos šio nuolatinio reiškinio priežastys, įskaitant hipotezę apie Žemės mannesumą. Taip pat tiriama nauja teorija, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas požeminio ir paviršinio vandens praradimui. Šis reiškinys taip pat gali labai prisidėti prie žemės paviršiaus pakilimo, kuris yra susijęs su regioninėmis sausromis.
Pietų Afrikos kritulių modelių analizė atskleidė įdomias paraleles tarp užsitęsusių sausrų ir aukščio. Šias išvadas patvirtina GRACE palydovinės misijos duomenys, matuojantys gravitacinių jėgų pokyčius. Nors šių duomenų erdvinė skiriamoji geba yra maža, jie rodo ryšį tarp mažesnės vandens masės ir didesnio kilimo, o tai dar labiau patvirtina hipotezę, kad sausra ir vandens masės praradimas yra pagrindinis Žemės išsipūtimo veiksnys. Išdžiūvęs kraštovaizdis sukelia išmatuojamą išsipūtimą, kuris taip pat gali būti artėjančių sausrų rodiklis.
Nuo sausros iki vandens trūkumo
2015–2019 m. Pietų Afrika patyrė drastišką sausrą, kuri priartino šalį prie katastrofiškos „Nulinės dienos“ – taško, kai Keiptaunui iškilo pavojus likti be vandens. Didžioji dalis šalies vandens išteklių yra paslėpti po žemės paviršiumi ir pasiekiami per šulinius. Todėl GPS technologijos raida ir jos taikymas šių vandens atsargų stebėjimui yra ypač svarbūs. Čia lemiamą vaidmenį atlieka stacionarūs GPS imtuvai, kurie stebi vandens išteklių būklę ir padeda laiku reguliuoti jų naudojimą.
Didėjančią vandens trūkumo problemą dar labiau paaštrina klimato kaita. Dėl kritulių pokyčių ir pakitusio vandens ciklo tam tikruose regionuose, įskaitant Pietų Afriką, sausros būna dažnesnės ir intensyvesnės. Tuo pačiu metu kitose vietovėse, pavyzdžiui, Amazonės baseino dalyse, iškrenta daugiau kritulių. Tačiau toks netolygus kritulių pasiskirstymas turi įtakos ne tik turimo vandens kiekiui, bet ir jo kokybei. Tai gali sukelti užteršimą, ypač užliejamose lygumose, o sausose vietovėse kenčia nuo teršalų koncentracijos.
Technologiniai sprendimai ir politinės priemonės
Norint įveikti klimato kaitos ir vandens tiekimo iššūkius, būtini technologiniai sprendimai ir tvarus vandens valdymas. GPS duomenų naudojimas vandens valdymui gerinti gali būti vertinga ateities strategijų dalis. Inovatyvūs metodai, tokie kaip pažangus vandens valdymas ir lietaus vandens surinkimas, yra būtini norint patenkinti vandens poreikius kintančioje aplinkoje.
Ilgalaikės perspektyvos rodo, kad vandens prieinamumui ir kokybei didelę įtaką daro klimato kaita. Integruoto vandens išteklių valdymo politikos priemonės yra labai svarbios, kaip ir tarptautinis bendradarbiavimas siekiant spręsti įvairius vandens trūkumo iššūkius ir su tuo susijusias socialines, ekonomines ir politines įtampas. Tvarus vandens naudojimas yra ne tik vietinis, bet ir pasaulinis iššūkis.
Pokyčiai Pietų Afrikoje išryškina poreikį visapusiškai suprasti klimato kaitos, vandens valdymo ir visuomenės poreikių sąveiką, kuri turi būti būsimų strategijų pagrindas.
Bonos universitetas praneša, kad...