Klimato kaita kelia pavojų ryklių dantims: vandenynų rūgštėjimas kelia nerimą!

Klimato kaita kelia pavojų ryklių dantims: vandenynų rūgštėjimas kelia nerimą!

Klimato kaita yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių ir kelia įvairių grėsmių. Ypač nerimą keliantis pokytis yra didėjantis vandenynų rūgštėjimas, turintis įtakos daugeliui jūrų gyvybės formų. Neseniai paskelbtame Diuseldorfo Heinricho Heine universiteto (HHU) tyrimo rezultate ypatingas dėmesys skiriamas šio rūgštėjimo poveikiui ryklio dantims. Tyrimas pasirodė moksliniame žurnaleJūrų mokslo ribosir ypač tiria juodgalvių rifinių ryklių (Carcharhinus melanopterus) kiškius. Garsiai HHU Didesnė CO2 koncentracija atmosferoje lemia jūros vandens pH vertės mažėjimą, o tai gali labai paveikti ryklio dantų struktūrą.

Mokslininkų grupė išsamiai išnagrinėjo fizinius ryklio dantų pokyčius esant skirtingoms pH vertėms. Nors dantų būklė yra stabili, kai pH vertė yra 8,1, kaip mes patiriame šiandien, 2300 m. atlikti matavimai, kai numatoma pH vertė yra 7,3, rodo reikšmingų nukrypimų. Ši vertė atitinka beveik dešimt kartų padidėjusį rūgštėjimą. Tiriant mikroskopu, rūgštesniame vandenyje buvo pastebėti pastebimi paviršiaus pažeidimai, padidėjusi šaknų korozija, bendras dantų struktūros pablogėjimas.

Pasekmės rykliams ir jų buveinei

Rezultatai rodo, kad ryklio dantys tampa struktūriškai silpnesni rūgštesnėje aplinkoje, todėl jie labiau linkę lūžti. Nors tyrime atsižvelgiama tik į dantų iškritimą, todėl nenagrinėjami galimi gyvų ryklių atstatymo procesai, kelia nerimą, koks jautrus gali būti šios rūšies pokyčiams. Vidutinis pH kritimas gali kelti rimtą pavojų jautrioms rūšims, kurių dantų dauginimosi ciklai yra lėti.

Vandenynų rūgštėjimas yra ne tik ryklių problema. Šis pokytis yra vienas iš pagrindinių klimato kaitos sukeliamų stresų, kartu su kitais reiškiniais, tokiais kaip atšilimas ir deguonies išeikvojimas, pvz. Jūrinis Kopernikas pranešė. Dėl žmogaus veiklos, tokios kaip pramoninės emisijos ir iškastinio kuro naudojimas, per pastaruosius 200 metų į atmosferą buvo išmestas didžiulis CO2 kiekis. Vandenynai sugeria apie ketvirtadalį antropogeninio CO2, kuris neutralizuoja visuotinio atšilimo poveikį, bet taip pat yra pavojingas biologinei įvairovei.

Ilgalaikis poveikis jūrų ekosistemai

Įstrigę CO2 lygiai keičia jūros vandens cheminę sudėtį. Šis rūgštingumo padidėjimas paveikia ne tik ryklius, bet ir kalcifikuojančius organizmus, tokius kaip koralai, midijos ir planktonas. Šie pokyčiai gali tiesiogiai paveikti vėžiagyvių dauginimąsi ir lervų vystymąsi, o tai savo ruožtu kelia grėsmę visai vandenynų biologinei įvairovei ir maisto grandinėms. Šios biologinės įvairovės nykimas yra ne tik ekologinė tragedija, bet ir kelia grėsmę daugelio pakrančių regionų maisto saugumui ir ekonominiam stabilumui.

Apibendrinant galima pasakyti, kad HHU tyrimai galingai rodo, kad žmogaus sukeltas vandenynų rūgštėjimas turi didelių pasekmių jūrų gyvūnijai. Labai svarbu palaikyti vandenyno pH artimą šiandieniniam vidurkiui – 8,1, kad būtų išsaugota ekosistemų sveikata ir nekiltų grėsmė jūrų maisto tinklų pusiausvyrai.