Laktatas: rastas raktas į kovą su vėžiu ir uždegimu!

Laktatas: rastas raktas į kovą su vėžiu ir uždegimu!

2025 m. rugsėjo 12 d. Eseno universitetinė ligoninė, bendradarbiaudama su Duisburgo-Eseno universitetu, paskelbė naujas išvadas apie laktato vaidmenį žmogaus organizme ir jo galimą terapinį pritaikymą. Laktatas, kuris daugiausia gaminamas raumenų ląstelėse fizinio krūvio metu, gali turėti plataus masto sąveiką kitose kūno ląstelėse. Tyrėjus ypač domina hipotezė, kad laktatas kartu su geležimi gali sudaryti gynybos sistemą nuo oksidacinio streso. Šios išvados gali atverti naujas gydymo galimybes medicinoje, ypač gydant vėžį, taip pat gydant neurodegeneracines ir uždegimines ligas.

Laktatas gaminasi ne tik raumenų ląstelėse, bet ir navikinėse ląstelėse, smegenų astrocituose, uždegimo metu – fibroblastuose. Ypač pažymėtina, kad daugelyje šių ląstelių yra daug geležies, kuri gali lengvai dalyvauti cheminėse reakcijose. Oksidacinis stresas atsiranda dėl kenksmingų deguonies formų, tokių kaip vandenilio peroksidas (H₂O2), pertekliaus ląstelėse. Per didelis H₂O₂ buvimas gali atakuoti ląstelių komponentus ir galiausiai sukelti ląstelių mirtį. Laktatas gali veikti kaip ląstelių apsauginis skydas, sulaikydamas šias agresyvias deguonies formas ir taip sumažindamas ląstelių pažeidimą.

Terapiniai metodai ir medicininė svarba

Hipotezės, kad laktatas veikia kaip apsauginis skydas, patvirtinimas gali turėti toli siekiančių pasekmių nukreipiant mechanizmą. Gydant vėžį šį apsauginį skydą gali susilpninti naviko ląstelės, o tai gali padidinti jautrumą gydymui. Tuo pačiu metu apsauginis skydas gali būti sustiprintas sergant autoimuninėmis ligomis arba neurodegeneracinėmis ligomis, o tai yra perspektyvus požiūris į gydymą. Šie rezultatai taip pat buvo paskelbti žurnale Redox Biology.

Be to, tolesni tyrimai rodo, kad laktatas ne tik vaidina svarbų vaidmenį ląstelių metabolinėje pusiausvyroje, bet ir turi didelį poveikį naviko mikroaplinkai (TME). Tai veikia naviko augimą ir imuninį atsaką, kartu su imuninių ląstelių poliarizacijos poslinkiu. Tyrimai rodo, kad padidėjęs laktato kiekis slopina efektorines imunines ląsteles, tokias kaip CD8+ T ląsteles ir natūralias žudikes ląsteles, tuo pačiu palaiko imuninę sistemą slopinančias ląsteles, tokias kaip reguliuojančios T ląstelės. Tai skatina imunosupresinę aplinką, kuri leidžia navikams išvengti imuninės gynybos, taip sukuriant didesnį vėžio gydymo iššūkį.

Mechanizmai ir klinikinė reikšmė

Laktatas taip pat suaktyvina svarbius signalizacijos kelius, tokius kaip NF-κB ir TLR, kurie yra susiję su imuniteto, uždegimo ir streso atsakų reguliavimu. Šie signalizacijos keliai yra labai svarbūs moduliuojant uždegiminį atsaką sergant ūminėmis ir lėtinėmis ligomis. Svarbi laktato funkcija yra paveikti makrofagų poliarizaciją. Didelės laktato koncentracijos skatina M2 poliarizaciją, kuri yra susijusi su audinių gijimu, o tuo pačiu slopina uždegimą skatinančius procesus.

Šių radinių klinikinė reikšmė yra didžiulė. Laktato kiekio serume stebėjimas gali suteikti svarbios informacijos apie įvairias ligas ir padėti priimti sprendimus dėl gydymo. Be to, rengiama daugybė klinikinių tyrimų, skirtų sukurti vaistus, kurie konkrečiai veikia laktato gamybą ir transportavimą, siekiant padidinti terapinį veiksmingumą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad laktatas organizme atlieka daugiafunkcinį vaidmenį. Naujos išvados gali turėti didelių pasekmių būsimiems gydymo metodams, ypač vėžio gydymui ir uždegiminių ligų gydymui. Pagrindinių mechanizmų tyrinėjimas ir supratimas galėtų ne tik pagerinti pacientų rezultatus, bet ir paskatinti naujas gydymo strategijas, kurios atkuria imuninę funkciją ir padidina gydymo veiksmingumą.

Duisburgo-Eseno universitetas praneša, kad… Nacionaliniai sveikatos institutai paaiškina… PubMed nurodo…