Naujas propagandos aptikimo metodas: Bochumo tyrinėtojai dėmesio centre!

Naujas propagandos aptikimo metodas: Bochumo tyrinėtojai dėmesio centre!

Dezinformacijos kampanijos yra auganti problema, kuri paliečia ne tik tradicinę žiniasklaidą, bet ir yra plačiai paplitusi tokiose pranešimų siuntimo paslaugose kaip WhatsApp, Telegram ir Signal. 2025 m. rugpjūčio 13 d. tyrėjų komanda iš Bochumo Rūro universiteto ir Lozanos universiteto USENIX saugumo simpoziume Sietle pristatė naujai sukurtą propagandinių paskyrų per telegramą aptikimo metodą. Šis metodas gali veiksmingai remti kovą su dezinformacija.

Prof. dr. Rebekah Overdorf vestas pristatymas išsiskyrė tuo, kad autorių kolektyvas buvo apdovanotas prestižiniu „Distinguished Paper Award“ apdovanojimu. Metodika ne tik greitesnė ir pigesnė už ankstesnį žmogiškąjį moderavimą, bet ir efektyvumu ją gerokai pranoksta. Išanalizavę 13,7 mln. komentarų iš 13 „Telegram“ kanalų, orientuotų į politinį ar naujienų turinį, mokslininkai nustatė, kad 1,8 procento šių komentarų gali būti klasifikuojami kaip propaganda, daugiausia iš prorusiško tinklo.

Naujojo aptikimo mechanizmo efektyvumas

Naujai sukurtas aptikimo mechanizmas sugebėjo aptikti propagandą su 97,6 procento pataikymo rodikliu, o tai yra 11,6 procento geriau nei vidutinis žmogaus nuosaikumo efektyvumas. Tai labai skiriasi, nes kai kurių kanalų aptikimo rodiklis siekia tik 20 proc., o kitų – daugiau nei 95 proc. Šie skirtumai iliustruoja, koks neveiksmingas žmogaus nuosaikumas gali būti kovojant su dezinformacija.

Šio moderavimo metu problema taip pat yra didelė rankų darbo jėga. Turinio moderatoriai dažnai patiria psichologinę įtampą, ypač kai su probleminiu turiniu tenka tvarkytis visą parą. Naujasis algoritmas galėtų padėti sumažinti šias pastangas ir pagerinti moderatorių darbo sąlygas.

Dezinformacijos kontekstas

Kova su dezinformacija ypač aktuali krizės metu, kai socialiniuose tinkluose sparčiai plinta netikros naujienos ir sąmokslo pasakojimai. Ekspertai mano, kad visuomenė šiems naratyvams nėra jautresnė nei anksčiau, tačiau tokio turinio gerokai padaugėjo. Tai dažnai daroma siekiant strateginio tikslo kurstyti neigiamus jausmus, tokius kaip baimė ar pyktis, o tai pabrėžia naujai sukurtų propagandos nustatymo metodų svarbą.

Remiantis 2023 m. pirmojo ketvirčio apklausa, 48 procentai interneto vartotojų Vokietijoje teigė susidūrę su klaidinga ar nepatikima informacija. Dezinformacija tapo strategine priemone, specialiai naudojama manipuliuoti nuomonėmis, ypač rinkimų kampanijose. Nepaisant šių iššūkių, komunikacijos mokslininkai pabrėžia, kad dezinformacija nekelia ūmių grėsmių demokratijai.

Kiekvienas vartotojas gali imtis aktyvių veiksmų prieš dezinformaciją, kritiškai ją kvestionuodamas, lygindamas šaltinius ir tikrindamas informacijos siuntėjus. Europos institucijos sukūrė aiškius reglamentus, kad tokios platformos kaip „Facebook“, „YouTube“ ir „TikTok“ būtų atsakingos už dezinformacijos problemos sprendimą. Skaitmeninių paslaugų įstatymas reikalauja, kad šios platformos įvertintų savo vartotojams keliamą riziką ir imtųsi veiksmingų priemonių prieš dezinformaciją.

Bochumo Rūro universiteto įvykiai galėtų būti ryžtingas žingsnis siekiant geresnės informacijos, kurioje dezinformaciją būtų galima ne tik greičiau aptikti, bet ir veiksmingiau su ja kovoti. Vilties prošvaistė šiuo metu, kuriam būdingas netikrumas ir informacijos perteklius.