Naujas vilties prošvaistė: imuninės sistemos aktyvacija aptikta sergant spazmine paraplegija!

Naujas vilties prošvaistė: imuninės sistemos aktyvacija aptikta sergant spazmine paraplegija!

Paskutiniai 15 tipo spastinės paraplegijos tyrimų pasiekimai yra tarpdisciplininio projekto, kuriam vadovauja prof. dr. Elvira Mass iš Bonos universiteto LIMES instituto ir daktaras Marcas Beyeris iš Vokietijos neurodegeneracinių ligų centro (DZNE), dėmesio centre. Ši liga pažeidžia smegenų neuronus, kurie yra atsakingi už judesių kontrolę, ir sukelia nekontroliuojamą trūkčiojimą bei paralyžių, kuris dažniausiai prasideda vėlyvoje vaikystėje. Tikslus smegenų ląstelių mirties veiksnys šiuo metu nežinomas, tačiau SPG15 geno, atsakingo už svarbų baltymą, defektas, atrodo, atlieka pagrindinį vaidmenį. Tyrėjų teigimu, masinis uždegimas atsiranda dar prieš atsirandant pirmajam neuronų pažeidimui, o tai rodo ankstyvą ligos progresavimą.

Tyrime ypač daug dėmesio skiriama imuninės sistemos vaidmeniui, tyrėjai tiria mikroglijų – smegenų imuninių ląstelių – ir imuninių ląstelių iš kaulų čiulpų elgesį. Embriono vystymosi metu mikroglijos migruoja į smegenis, o kitos imuninės ląstelės gali ten patekti per kraują. Svarbi tyrimų dalis apima kaulų čiulpų ląstelių ženklinimą fluorescenciniais dažais, kad būtų galima atskirti jas nuo mikroglijos. Mikroglijos pasikeičia ligos vystymosi pradžioje ir virsta vadinamosiomis „su liga susijusiomis mikroglijomis“, kurios išskiria pasiuntines medžiagas ir skatina citotoksinių T ląstelių aktyvaciją. Ši sąveika padidina uždegiminį procesą, o tai rodo, kad ankstyvas imuninės sistemos aktyvinimas apibūdina pirmąsias ligos fazes, o ne motorinių neuronų praradimą.

Dėmesio centre – neurologinės autoimuninės ligos

Be to, Charité – Universitätsmedizin Berlin atlikti tyrimai atskleidžia neurologinių ligų, kurioms įtakos turi autoantikūnai, vystymąsi, diagnozavimą ir gydymą. Klinikinių tyrimų grupę „BecauseY“ per ketverius metus finansuoja Vokietijos tyrimų fondas (DFG) 6,2 mln. Šios grupės tikslas – ištirti neuronų paveiktų autoantikūnų, kurie gali sukelti tokias ligas kaip demencija, epilepsija, psichozės ir autoimuninis encefalitas, dažnį, tikslus ir funkcijas. Prof. daktaras Matthias Endresas pabrėžia, kad autoimunizmo tyrimų poreikis neurologijoje ir psichiatrijoje vis dar yra didelis.

Vykdant tyrimus bus įkurtas centras, apjungiantis bazinius ir klinikinius tyrimus. Čia bus renkami pacientų mėginiai, siekiant sukurti naujus diagnostinius tyrimus ir inovatyvius gydymo metodus. Prof. dr. Harald Prüß vadovaujami mokslininkai planuoja atkurti autoantikūnus ir suprasti, kaip jie veikia. Galimybės, kuriomis ateityje bus galima gydyti autoantikūnus, taip pat galėtų padėti suprasti kitas ligas, tokias kaip insultas ir neurodegeneracinė demencija.

Galimi terapiniai metodai

Šio tyrimo rezultatai yra daug žadantys ir pabrėžia tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą. 15 tipo spastinės paraplegijos ir neurologinių autoimuninių ligų tyrimo išvados gali paskatinti naujas gydymo perspektyvas. Tai, be kita ko, vaistai, slopinantys imuninę sistemą, o tai gali būti svarbūs ne tik sergant spazmine paraplegija, bet ir sergant kitomis neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga.

Dabartiniai pokyčiai rodo, kad medicina eina visapusišku keliu, siekdama geriau suprasti neurologinių ligų priežastis ir mechanizmus. Pagrindinių tyrimų, klinikinio taikymo ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo derinys yra labai svarbus kuriant naujas gydymo priemones ir tvariai gerinant nukentėjusiųjų gyvenimo kokybę.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie dabartinį tyrimą ir jo rezultatus, apsilankykite Bonos universitetas, Nacionaliniai sveikatos institutai taip pat Charité – Berlyno universitetinė medicina.