Naujas karščiavimo valdymas: svarbūs patarimai susirūpinusiems tėvams!

Naujas karščiavimo valdymas: svarbūs patarimai susirūpinusiems tėvams!

2025 m. rugpjūčio 1 d. Vokietijos vaikų ir paauglių medicinos draugija (DGKJ) paskelbė naujas vaikų ir paauglių karščiavimo valdymo S3 gaires. Šiose gairėse, kurias koordinavo Witten/Herdecke universiteto pediatras prof. dr. David Martin, karščiavimas pristatomas kaip fiziologinė gynybinė organizmo reakcija ir pabrėžiama, kad tai ne liga, kurią reikia gydyti, o natūrali reakcija. Karščiavimas neturėtų būti laikomas kritine situacija, nebent yra rimtų įspėjamųjų ženklų.

Gairėse pateikiamos aiškios, moksliškai pagrįstos rekomendacijos, kaip tėvai, gydytojai ir slaugos personalas turėtų geriausiai kovoti su karščiavimu. Pagrindinis tikslas – paskatinti tėvus pasitikėti natūralia karščiavimo eiga ir vengti nereikalingų vaistų ar apsilankymų pas gydytoją. Visų pirma, informacija apie karščiavimo valdymą turėtų būti perduota tėvams ankstyvoje stadijoje, geriausia – pirmą kartą paskiepijus.

Į ką tėvai turėtų atsižvelgti

Naujose gairėse pabrėžiama, kad temperatūros matavimas turi būti diferencijuojamas atsižvelgiant į vaiko amžių. Kūdikiams rekomenduojama matuoti tiesiąją žarną, o šiek tiek vyresniems vaikams – būgninės membranos termometru. Kaktos ir pažasties matavimai laikomi netiksliais ir netinka vien karščiavimui įvertinti. Vaikams iki trijų mėnesių medicininė pagalba reikalinga, jei temperatūra yra ≥ 38,0 °C, o vyresniems karščiavimo lygis yra mažiau svarbus nei bendra vaiko savijauta.

Tėvai taip pat turėtų rimtai atsižvelgti į įspėjamuosius ženklus, kurie gali rodyti rimtą ligą, įskaitant sąmonės netekimą, gausų verkimą, kraujavimą iš odos ir dusulį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas rekapiliarizacijos trukmei, kuri neturėtų būti ilgesnė nei dvi sekundės; ilgesnis laiko tarpas gali rodyti kraujotakos sutrikimą. Rizikos įvertinimui gairėse numatyta šviesoforų sistema, nurodanti medicininės intervencijos būtinybę.

Narkotinės ir nemedikamentinės priemonės

Karščiavimo gydymo rekomendacijos yra aiškios. Karščiavimą mažinančių vaistų, tokių kaip paracetamolis ar ibuprofenas, galima duoti tik tuo atveju, jei vaikas jais serga. Patartina šiuos vaistus skirti dozėmis, atitinkančiomis amžių ir svorį. Pavyzdžiui, paracetamolis gali būti vartojamas esant dideliam sutrikimui, o profilaktiškai prieš skiepus vartoti nerekomenduojama, išskyrus specialią rekomendaciją skiepyti nuo meningokokinės B grupės vakcinos.

Taip pat labai svarbios priemonės, nesusijusios su narkotikais. Sergančio vaiko gerovei būtinas pakankamas skysčių vartojimas, netrukdomas miegas ir maloni aplinkos temperatūra. Jei karščiuoja, reikia šildyti kūno temperatūrą ir vengti perkaitimo. Blauzdų įvyniojimai gali būti naudingi tam tikromis sąlygomis, tačiau juos reikėtų naudoti tik ant šiltų galūnių.

Grįžti į bendruomenę

S3 gairėse pateikiamos aiškios gairės, kaip grįžti į mokyklas ar vaikų darželius. Prieš vėl pradėdami dalyvauti bendruomenės gyvenime, vaikai turi būti nekarščiuojami ir pakankamai atsparūs bent visą dieną. Darbdaviai raginami palaikyti šį prisitaikymo laikotarpį, kad vaikai galėtų visiškai pasveikti. Išsamiai rengiant gaires taip pat dalyvavo 15 specialistų draugijų, profesinių asociacijų ir pacientų organizacijų, jas galima atsisiųsti iš AWMF.

Leidinys nuo 2025 m. gegužės 1 d. galioja iki 2030 m. balandžio 30 d. ir pateikia išsamias gaires, skirtas padėti ne tik gydytojams ir slaugytojams, bet ypač tėvams šiose jautriose situacijose. Karščiavimo valdymas yra svarbi vaiko sveikatos priežiūros dalis, o tinkamas valdymas yra būtinas vaikų atsigavimui ir gerovei. Daugiau informacijos rasite adresu Witten/Herdecke universitetas, DGKJ ir foamio.org.