Neuroįvairovė darbo vietoje: galimybės žmonėms, sergantiems ADHD ir autizmu

Neuroįvairovė darbo vietoje: galimybės žmonėms, sergantiems ADHD ir autizmu

Psichologės Kerstin Erdal tyrimų centre – ADHD ir autizmu sergančių žmonių iššūkiai darbo rinkoje. Savo doktorantūroje FernUniversität Hagen Ji tiria, kaip neurodivergentiški žmonės gali geriau išvystyti savo potencialą. ADHD ir autizmas dažnai susiduria su išankstiniu nusistatymu ir suvokiami kaip madinga liga arba socialiai problematiška. Tai yra neurodivergencijos formos; smegenys veikia kitaip, o ne deficitas.

Vokietijoje maždaug 1–2 % suaugusiųjų yra autistai, o 2–3 % diagnozuojamas ADHD. Šie skaičiai gali būti net didesni, nes daugelis nukentėjusiųjų negauna diagnozės. Žmonės su ADHD dažnai susiduria su mokymosi sunkumais, nedėmesingumu ir impulsyviu elgesiu. Darbo rinkos realybė rodo, kad tik 4 iš 10 autizmu sergančių žmonių dirba, o ADHD sergantiems žmonėms dažnai sunku išlaikyti darbą. Ilgalaikis nedarbas dažnai sukelia psichologinių problemų, tokių kaip depresija ir nerimo sutrikimai.

Palaikančios darbo aplinkos aktualumas

Tinkamas darbas gali turėti labai teigiamą poveikį neurodivergentams žmonėms. Kerstin Erdal pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į individualius poreikius. Darbdaviai turėtų dirbti su darbuotojais, kad sukurtų tinkamą aplinką, kuri sustiprintų nukentėjusių asmenų atsparumą ir padėtų jiems ilgainiui išlaikyti savo darbo vietas. Tai apima tokias priemones kaip tyli darbo aplinka, pagalbinės technologijos, atsitraukimo vietos ir aiškios instrukcijos.

Vienas iš iššūkių darbo vietoje neurodivergentams asmenims yra streso suvokimas. Tai yra intensyvesnė dėl smegenų laidų skirtumų, ypač dėl migdolinio kūno veikimo. Žmonėms, sergantiems autizmu, dažnai kyla sunkumų socialinėse situacijose ir jiems reikia nusistovėjusios rutinos, kad jaustųsi patogiai.

Sėkmingi pavyzdžiai iš praktikos

Įžymų neurodivergentų darbuotojų integracijos pavyzdį galima rasti Ciuricho prekės ženklo agentūroje Dviguba. Agentūra, kuriai vadovauja Marius Deflorin ir Noé Robert, kuriems diagnozuotas ADHD, siekia skatinti kūrybiškumą įvairiomis perspektyvomis. Čia vyksta struktūriniai susitikimai, kuriuose vengiama ilgų smulkių pokalbių. Tai ypač naudinga darbuotojams, sergantiems autizmu, kaip patvirtina Michaelas Maurantonio.

Agentūra įkūrė atskirus biurus, kad sumažintų triukšmo veiksnius, o darbuotojai gali lanksčiai organizuoti savo darbo laiką ir vietą. Nepaisant daugybės teigiamų požiūrių į individualizuotus darbo modelius, Deflorin ir Robert praneša apie įmones, kurios atlieka tik paviršutiniškus pokyčius, nesuteikdamos realios paramos neurologiniams darbuotojams.

Helene Haker, psichiatrijos specialistė, taip pat perspėja, kad sudėtingų klinikinių vaizdų trivializacija kyla dėl „neurodivers“ pavadinimo „supergalia“. Daugelis žmonių, patenkančių į autizmo spektrą, dažnai neturi galimybės pelningai panaudoti savo stipriąsias puses.

Neuroįvairovė kaip galimybė įmonėms

Sąvoka „neurodiversity“, kurią sukūrė sociologė Judy Singer, apibūdina neurologinę įvairovę ir prielaidą, kad kiekvienos smegenys veikia skirtingai. Manoma, kad 15-20% pasaulio gyventojų yra neurodiversiai. Ši įvairovė gali suteikti konkurencinių pranašumų komandose, jei kiekvieno žmogaus stipriosios pusės bus tinkamai panaudotos.

Organizacijų konsultantė Vera Herzmann pabrėžia, kad įmonės turi keistis, kad atitiktų neurodivergentų darbuotojų poreikius. Koreguojant biuro aplinką galima prisitaikyti prie jutimo jautrumo, o palanki darbo aplinka yra labai svarbi gerovei. Tai vienintelis būdas sumažinti diskriminaciją darbo vietoje ir suteikti erdvės individualioms stiprybėms.

Apibendrinant galima teigti, kad neurodivergentų darbuotojų integracija yra ne tik teisingumo klausimas, bet ir lemiamas įmonių kūrybiškumo bei inovacijų stiprybės veiksnys. Tačiau tam sąlygas dar reikia gerinti daugelyje sričių.