Musulmonų pasipiktinimas: naujas tyrimas įspėja apie radikalėjimą!

Musulmonų pasipiktinimas: naujas tyrimas įspėja apie radikalėjimą!

Tyrimų grupė iš Miunsterio universitetas inicijavo ketverių metų trukmės projektą, skirtą atlikti išsamų Vokietijos musulmonų radikalėjimo ir pasipiktinimo dinamikos tyrimą. Šiuo tyrimu siekiama suprasti emocinių įžeidimų ir integracijos problemų tarpusavio ryšį bei išanalizuoti jų įtaką radikalėjimo raidai. Apklausa, kurioje dalyvavo 1 887 musulmonai, jau rodo, kad apie 20 % jų jaučia pasipiktinimą, kuris gali turėti radikalizuojantį poveikį.

Svarbu įspėti mokslininkus, kad ne visi, kurie jaučia nuoskaudą, automatiškai tampa radikaliais. Tačiau jei neigiama patirtis dėl diskriminacijos ar socialinės izoliacijos gali sustiprinti įsižeidimo jausmą, tai yra žinoma kaip radikalėjimo dirva. Prof. dr. Mouhanad Khorchide, vienas iš tyrėjų, ragina imtis priemonių stiprinti musulmonų socialinę priklausomybę, be kita ko, plečiant pripažinimo erdves ir didinant islamo religijos mokymą mokyklose.

Metodikos detalės

Tyrimo grupė atliko daugiau nei 160 kokybinių interviu turkų ir arabų kilmės. Ši išsami metodika sujungia kiekybinius tyrimus su kokybine analize, kad būtų galima užfiksuoti socialinius, integracijos ir religinius veiksnius. Dauguma respondentų skirtingai reaguoja į diskriminaciją ir įžeidimus, o tai pabrėžia jų emocijų sudėtingumą.

Tyrimo rezultatai piešia skirtingą vaizdą: musulmonai Vokietijoje rodo ir pasitenkinimą, ir nepasitenkinimą savo gyvenimu, nors jų reakcija į diskriminaciją dažnai pasižymi ramumu. Tačiau kalbant apie nepatogius pasakojimus apie diskriminaciją, pavyzdžiui, tuos, kuriuos patyrė 18-metė moteris, vardu Lina, galima pastebėti ne tokią ramybę. Dėl skarelės diskriminuojama Lina dažnai atsiduria augančioje mažumos tapatybėje. Jų kasdienė patirtis iliustruoja problemas, su kuriomis susiduria daugelis jaunų musulmonų.

Pasipiktinimas ir radikalėjimas

Kitame kontekste paaiškinama Pasipiktinimo projektas radikalėjimo mechanizmai. Projekte analizuojama, kaip neigiama socialinė patirtis, pavyzdžiui, diskriminacija, gali sukelti įsisenėjusį pasipiktinimo jausmą, kuris pradeda gyventi savo gyvenimą. Tampa aišku, kad šis procesas nėra linijinis, o formuojamas individualių ir socialinių veiksnių.

Esminė išvada yra ta, kad pasipiktinimas vaidina pagrindinį vaidmenį radikalėjimo procesuose; paveikiamos tiek smurtinės, tiek nesmurtinės formos. Norint tai neutralizuoti, pateikiamos empiriškai pagrįstos rekomendacijos, pavyzdžiui, stiprinti gebėjimą kritikuoti islame ir skatinti atvirą, nefundamentalistinį tikėjimą.

Apibendrinant, atkreipiamas dėmesys ir į platų diskriminacijos kontekstą, plačiai paplitusią visuomenėje ir atsispindinčią kasdienėje musulmonų patirtyje. Daugelis teigia, kad jie nuolat yra suvokiami kaip „kiti“, o tai kelia papildomą įtampą jų tapatybei visuomenėje. Tai iliustruoja jaunos Linos pavyzdys, kurios siekis suprasti savo religiją ir įsitvirtinti musulmonų bendruomenėse kartu reiškia priklausymo ir tapatybės paieškas.

Numatyta, kad Miunsterio universiteto išsamaus tyrimo rezultatai bus paskelbti 2025 m. rugpjūčio mėn. ir gali suteikti lemiamą postūmį politinėms ir socialinėms diskusijoms apie integraciją ir radikalėjimą. Platformoje taip pat galima rasti daugiau informacijos apie diskriminaciją ir radikalėjimą Federalinė pilietinio ugdymo agentūra rasti.