Rusijos dronų provokacijos: karo pavojus Europoje auga!

Rusijos dronų provokacijos: karo pavojus Europoje auga!

Dabartiniai įvykiai Europoje rodo nerimą keliančią įtampos tarp Rusijos ir NATO didėjimą. 2025 metų rugsėjo 11 dieną į Lenkijos oro erdvę įskrido 19 Rusijos bepiločių orlaivių, kurie iš karto sukėlė nerimą ir vertinami kaip tyčinė provokacija. Keturi iš šių dronų buvo numušti su NATO parama. Tai įvyko ir taip įtemptų santykių fone, kurį dar labiau pakurstė Rusijos agresijos karas Ukrainoje ir agresyvūs kariniai manevrai regione. Ekspertai įtaria, kad Rusija šiais veiksmais norėjo išbandyti NATO ir Vakarų sąjungininkų atsparumą, praneša Witten/Herdecke universitetas.

Prof. dr. Nilso-Christiano Bormanno, pirmaujančio konfliktų tyrinėtojo, apklausoje 210 apklaustų ekspertų įvertino trečdaliu karinio konflikto tarp Rusijos ir ES valstybės per ateinančius penkerius metus riziką. Šis įvertinimas atitinka tikimybę metant kauliuką vieną ar du. Be to, karo, kuriame žuvo daugiau nei 1000 žmonių, tikimybė yra beveik ketvirtadalis. Šie skaičiai viršija standartinių politikos mokslų modelių prognozes ir nusipelno ypatingo dėmesio.

Reakcijos ir politinės pasekmės

Po drono incidento Lenkija paprašė sušaukti JT Saugumo Tarybos skubų posėdį. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas skubiai perspėjo apie galimą atvirą konfliktą su Rusija. ZDF korespondentas Elmaras Theveßenas kritikavo silpną JAV prezidento Donaldo Trumpo reakciją, kuris kol kas nepaskelbė jokių aiškių karinių priemonių ir todėl yra laikomas nepatikimu partneriu NATO viduje. Rytų Europos ekspertė Sabine Adler taip pat pažymėjo, kad D. Trumpas šio incidento nelaiko kolektyviniu reikalu.

Kairiųjų federalinis pirmininkas Janas van Akenas pakomentavo vykstančias diskusijas dėl galimų saugumo garantijų Ukrainai. Jis drono incidentą apibūdino kaip Vladimiro Putino išbandymą ir perspėjo apie galimą eskalavimą, jei NATO atsakys panašiomis priemonėmis. Van Akenas pasisakė už derybas ir pasisakė prieš Vokietijos sausumos pajėgų Ukrainoje idėją. Vietoj to jis pasiūlė nusiųsti JT taikdarius, kad deeskaluotų situaciją.

Karinė veikla ir strategijos

Tuo tarpu kiti incidentai kelia susirūpinimą dėl Rusijos veiklos. Rugsėjo 19 d., trys Rusijos naikintuvai praleido 12 minučių Estijos oro erdvėje, kol juos išlydėjo Italijos oro pajėgos. Šios ir kitos provokacijos, tokios kaip bepiločių orlaivių skrydžiai virš Rumunijos ir saugumo zonos aplink Lenkijos naftos platformas Baltijos jūroje pažeidimai, prisideda prie įtemptos situacijos.

NATO sustiprino savo rytinį flangą Baltijos šalyse ir atlieka manevrus, siekdama užtikrinti atgrasymą ir aljanso įsipareigojimų laikymąsi. Saugumo ekspertė Claudia Major pabrėžia, kad Rusijos strategija nukreipta į provokacijas ir hibridinį karą. Kita vertus, Europos žvalgybos agentūros perspėja, kad Rusija potencialiai gali sukurti sąlygas plataus masto konvenciniam karui.

Apskritai karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO valstybių rizika vis labiau vertinama kaip reali. Politologų ir istorikų nuomonės skiriasi, istorikai mano, kad rizika yra didesnė ir perspėja, kad politinė įtampa gali virsti smurtu. Deutschlandfunk pranešė.