Kalbų išnykimas: kaip nepavyksta mokyti užsienio kalbų!

Kalbų išnykimas: kaip nepavyksta mokyti užsienio kalbų!

Neseniai paskelbtame podcast'e prof. dr. Christine Dimroth iš Miunsterio universitetas Aptariami užsienio kalbų mokymo iššūkiai ir galimybės Vokietijos mokyklose. Dimrothas išreiškia susirūpinimą dėl nepakankamo kalbos mokymosi teikiamo potencialo panaudojimo ir ypač pabrėžia ankstyvo anglų kalbos mokymo svarbą. Tačiau jos nuomone, mažiau dėmesio reikėtų skirti gramatinėms taisyklėms, o daugiau – gebėjimui bendrauti kasdieniame gyvenime.

Pagrindinė išvada, kuria ji dalijasi, yra ta, kad tyrimai rodo, kad vaikai, kurie mokosi anglų kalbos nuo vidurinės mokyklos, jau aštuntoje klasėje turi panašius kalbos įgūdžius kaip jų bendraamžiai, kurie mokėsi anglų kalbos pradinėje mokykloje. Dimrothas pasisako už kalbos mokymosi fazių suplanavimą taip, kad jie skatintų ankstyvą kalbos mokymąsi ir atitolintų dėmesį teisingoms taisyklėms.

Profesiniai ir socialiniai įgūdžiai

Kitas svarbus Dimrotho argumento momentas yra kalbinės ir profesinės kompetencijos atskyrimas. Tai ypač svarbu imigrantams, nes, pabrėžia ji, gydytojo akcentas nieko nesako apie žmogaus medicininius įgūdžius. Šiame kontekste ji taip pat kreipiasi į visuomenę, kad nelaikytų kitų kalbų ir kalbų atmainų grėsme savo kalbai, o verčiau vertintų jas kaip praturtinančius kvalifikuotos imigracijos kontekste.

Dimrothas taip pat sprendžia rimtą kalbos išnykimo problemą. Daugiau nei pusei iš maždaug 7000 pasaulio kalbų gresia išnykimas, o tai, jos nuomone, yra gaila. Ji apibūdina tendenciją, kad žmonės dažnai mokosi kalbų, kurios jiems suteikia geriausias gyvenimo galimybes. Šio vystymosi sunku išvengti, nes daugelis iš jų pereina prie kalbų, kurių bendravimo diapazonas yra didesnis.

Daugiakalbystė kaip galimybė

Daugiakalbės visuomenės kontekste, Edukaciniai tyrimai kaip svarbu remti vaikus iš migrantų šeimų. Šiai grupei pastaruoju metu priklausė beveik kas antras vaikas didžiuosiuose Vokietijos miestuose. Ankstyvas vokiečių kalbos įsisavinimas turėtų ne tik skatinti integraciją, bet ir palaikyti tolesnį gimtosios kalbos vartojimą.

Dėl migracijos, interneto ir mobilumo Europos vidaus rinkoje didėjanti kalbų įvairovė Vokietijoje kelia naujų iššūkių švietimo politikai. Labai svarbu, kad švietimo įstaigos pripažintų daugiakalbystės realybę ir sudarytų papildomas pagrindines sąlygas, kurios leistų matyti daugiakalbystę kaip galimybę.

Finansuojant kalbų mokymo ir daugiakalbystės tyrimus, kuriuos organizuoja Federalinė švietimo ir tyrimų ministerija, siekiama suteikti įžvalgų, kaip mokosi daugiakalbiai vaikai ir jaunimas ir kaip šiuos rezultatus galima integruoti į švietimo politiką.

Siekiant sukurti į ateitį orientuotą kalbų švietimą, vadovaujant prof. dr. dr. h.c. Ingrid Gogolin iš Hamburgo universiteto įsteigė koordinavimo biurą. Kontaktiniai asmenys, tokie kaip Antje Hansen ir dr. Sarah McMonagle, gali padėti veiksmingai įgyvendinti į ateitį orientuotą kalbų mokymą.