Vizualinė komunikacija: profesorius Lemanskis pažadina senovės filosofijas!

Vizualinė komunikacija: profesorius Lemanskis pažadina senovės filosofijas!

2025 m. balandžio 10 d. buvo paskelbta, kad Jensas Lemanskis pradėjo eiti docento pareigas FernUniversität Hagen. Jo pagrindinis dėmesys skiriamas vizualinei komunikacijai ir rankų gestais išreiškiamai filosofijai. Svarbūs jo darbo aspektai yra sensorinio suvokimo ir pažinimo procesų ryšys.

Lemanskis 2019 m. baigė habilitaciją FernUniversität tema „Pasaulis ir logika“, šiuo metu taip pat dirba Miunsterio ir Tiubingeno universitetuose. Internetinėse paskaitose jis dėsto logiką ir ontologiją magistrantams bei vadovauja Filosofijos instituto doktorantūros studijoms. Loginių diagramų, kurių dažnai nepaisoma, ekspertas tiria, kaip į antrą planą buvo nustumti istoriškai filosofijoje vaidinę vaizdiniai ir lytėjimo ženklai.

Gestų svarba bendraujant

Lemanskį ypač domina gestai, kurie veikia kaip kodų sekos, panašios į gestų kalbas. Ši tema turi istorines šaknis, nes mokiniai viduramžiais dažnai dirbdavo be popieriaus ir rėmėsi diagramomis bei gestais. Lemanskis paaiškina, kad tam tikrų tipų linijos šiose diagramose gali nurodyti tiesos teiginius. Savo tyrimu jis nori išsiaiškinti, ar žmogaus kūnas įtakoja mąstymą, pavyzdžiui, per dešimtainės sistemos struktūrą, kuri remiasi dešimčia pirštų.

Kita įdomi tyrimų sritis yra šimpanzių bendravimo gebėjimai, kurie taip pat sąveikauja su gestais ir demonstruoja puikius pažinimo gebėjimus. Remdamasis šia perspektyva, Lemanskis norėtų filosofiškai nušviesti vaizdinių vaizdų pažinimo procesus.

Suvokimas kaip raktas į žinias

Suvokimas Lemanskio kūryboje vaidina pagrindinį vaidmenį. Papildomame straipsnyje nagrinėjama neurolingvistinio programavimo (NLP) suvokimo tipų samprata, kuri apima klausos, regos ir kinestetinį suvokimą bei penkis žmogaus pojūčius. Šie suvokimo tipai dažnai būna mišrūs ir daro įtaką mūsų sąveikai su pasauliu. Regėjimo jutimas yra greičiausias ir apdoroja daugiausia informacijos, o klausos suvokimas veikia nuosekliai. Kita vertus, kinestetinis suvokimas reikalauja praktinio pritaikymo ir yra suprantamas kaip lėčiausias jutimo kanalas.

Įvairių tipų suvokimui lavinti galima atlikti specialius pratimus. Pavyzdžiui, fokusavimas į objektus gali pagerinti regimąjį suvokimą. Žmonės su silpnais regos pojūčiais dažnai susiduria su sunkumais švietimo sistemoje, o gerai išvystyti klausos pojūčiai dažnai lemia geresnius rezultatus. Kinestetinis suvokimas yra mažiau vertinamas, dažnai nukrenta į žemesnį veiklos lygį ir retai yra tinkamai remiamas mokyklos sistemoje.

Kursai ir pratimai suvokimui stiprinti suteikia galimybių paryškinti tiek vidinį, tiek išorinį suvokimą. Tokie terminai kaip darbo laikas, apibūdinantis dėmesį išoriniam pasauliui, ir prastovos, žymintys koncentraciją į vidinį pasaulį, yra būtini atminčiai ir loginio mąstymo įgūdžiams gerinti.

Apibendrinant, Jensas Lemanskis tyrinėja naują mąstymo ir komunikacijos dimensiją, naudodamas savo tarpdisciplininį požiūrį tarp filosofijos ir suvokimo mokslo. Jo darbas sujungia senovės filosofijas su šiuolaikinėmis teorijomis ir gali turėti įtakos būsimiems tyrimams šiose srityse.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie Lemanskio tyrimus ir mokymą FernUniversität Hagen, apsilankykite FernUniversität Hagen ir norėdami sužinoti daugiau apie suvokimo tipus, peržiūrėkite Švietimo Biblija baigta.