Kaip vaikai mokosi saugoti paslaptis: žvilgsnis į psichologiją!

Kaip vaikai mokosi saugoti paslaptis: žvilgsnis į psichologiją!

2025 m. balandžio 17 d. mama planuoja staigmeną savo vyro gimtadienio proga. Ji prašo savo vaiko išlaikyti paslaptį iki ypatingos dienos. Šis kasdienis scenarijus kelia klausimą, kada vaikai sugeba saugoti paslaptis. Prof. dr. Sabine Seehagen iš Bochumo Rūro universiteto, pirmaujanti raidos psichologijos ekspertė, komentuoja šią temą ir paaiškina sudėtingus reikalavimus, kuriuos vaikams kelia paslapčių laikymas.

Seehagenas paaiškina, kad supratimas, kad jie turi informacijos, kurios kiti neturi, yra pagrindinis vadinamosios proto teorijos komponentas. Vaikai turi ne tik kognityviai gebėti kaupti informaciją, bet ir valdyti savo impulsus – tai gebėjimas, kurį tyrimai dažnai sieja su vadinamosiomis vykdomosiomis funkcijomis. Šios savybės yra labai svarbios padedant vaikams išmokti kontroliuoti savo mintis ir veiksmus, kad išlaikytų paslaptį.

Zefyro testas ir jo reikšmė

Gerai žinomas pavyzdys, iliustruojantis šias vykdomąsias funkcijas, yra vadinamasis zefyro testas. Tai išbando vaiko gebėjimą atidėti tiesioginį atlygį, kad gautų vėlesnį, didesnį atlygį. Šis testas laikomas vaikų savikontrolės ir impulsų kontrolės rodikliu – įgūdžių, kurie taip pat būtini paslapčių saugojimui.

Seehagenas pabrėžia, kad iki penkerių ar šešerių metų daugumai vaikų sunku išlaikyti paslaptis. Tačiau nuo trijų iki penkerių metų amžiaus grupėje vyksta reikšmingi vystymosi žingsniai, kurie daro įtaką jų gebėjimui suprasti ir saugoti paslaptis. Tačiau yra didelių individualių skirtumų tarp amžiaus, kai vaikai sugeba atlikti tokias užduotis.

Konfidenciali paslaptis kaip išbandymas

Norėdamas patikrinti šiuos vaikų įgūdžius, Seehagenas siūlo pasakyti vaikui nekenksmingą paslaptį. Tai galėtų padėti stebėti atitinkamų įgūdžių ugdymą. Be to, socialinis kontekstas vaidina lemiamą vaidmenį, nes jis įtakoja tikimybę, kad vaikas pasakys paslaptį. Priklausomai nuo aplinkos ir socialinio spaudimo poreikis pasidalyti paslaptimi gali labai skirtis.

Tobulėjant vystymosi psichologijos tyrimams, akivaizdu, kad gebėjimas saugoti paslaptis yra ne tik individualus gebėjimas, bet ir į jį reikia atsižvelgti platesniame socialiniame kontekste. Prof. dr. Sabine Seehagen išvados rodo, kaip svarbu remti vaikus ir padėti jiems ugdyti šiuos sudėtingus socialinius įgūdžius. Daugiau informacijos šia tema galite rasti straipsniuose iki Bochumo Rūro universitetas ir Freiburgo universitetas.