Mokslas visiems: Atvirų laboratorijų dienos kviečia nustebti!

Mokslas visiems: Atvirų laboratorijų dienos kviečia nustebti!

Siekiant pagerinti mokslo ir visuomenės ryšį, pradėtas įgyvendinti projektas „QuanTour 2025“. Šiuo novatorišku metodu siekiama sudominti 15–25 metų jaunimą kvantiniu mokslu. Iniciatyva orientuota į mokslo pristatymą lengvai suprantamu ir linksmu būdu, kad jis būtų patrauklus platesnei auditorijai. Kaip ir Dortmundo technikos universitetas pranešimus, siekiama įvairiais renginiais, pavyzdžiui, atvirų laboratorijų dienomis, skatinti domėjimąsi mokslo įvairove.

Pagrindinis QuanTour 2025 elementas yra glaudus bendradarbiavimas su partneriais, kurie siūlo patikimą paramą projektui. Tai apimaVokietijos fizikos draugijairVilhelmo ir Else Heraeus fondas, kuri finansuoja renginį kaip Tarptautinių kvantinio mokslo ir technologijų metų 2025 dalį. Taip pat dr. Pranoti Kshirsagar, platformos „The Science Talk“ įkūrėja, atlieka svarbų vaidmenį ir prisideda prie savo patirties. Šis bendradarbiavimas yra labai svarbus projekto sėkmei.

Plėsti mokslo komunikaciją

Be praktinio projekto pasiūlymo komponento, pateikiama 12 dalių podcast serija, kuri veikia kaip paskaitų ciklas apie kvantinį mokslą. Pokalbiai su QuanTour laboratorijų grupių vadovais prieinami tiek renginių dalyviams, tiek platesnei auditorijai. Podcast'ai yra svarbi terpė siekiant gilesnių įžvalgų apie temas ir skatinti diskusijas mokslo klausimais.

Atsižvelgiant į didėjančią mokslo komunikacijos svarbą, ypač pastebimą COVID-19 pandemijos metu, ypač svarbu, kad mokslininkai, universitetai ir organizacijos aktyviai dalyvautų žiniasklaidoje. Po to NCBI Tokios iniciatyvos kaip „QuanTour 2025“ yra dalis kultūrinių pokyčių, kurių 2019 m. jau ragino Federalinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija. Mokslo komunikacijos lūkesčiai auga, todėl mokslininkai turi siekti viešumo ir dialogo.

Be to, dialogas tarp mokslo ir visuomenės yra įvairus ir svyruoja nuo visuomenės supratimo apie mokslą iki piliečių mokslo. Vis labiau pripažįstama, kad visuomenė labai pasitiki mokslo išvadomis, tačiau tai taip pat turi susidurti su didėjančiu skepticizmu tam tikrose srityse, pavyzdžiui, klimato kaitos ar genų inžinerijos srityse.

Pokalbiai ir nauji požiūriai

Kitas besiplečiantis mokslo komunikacijos aspektas yra podcast'ų serija „Science Social – pokalbiai apie istoriją, mokslą ir visuomenę“. Sciencepodcasts.de. Šeimininkė Stephanie Hood veda diskusijas su Maxo Plancko mokslo istorijos instituto tyrėjais tokiomis temomis kaip klimato kaita, pandemijos ir rasizmas. Šiuose formatuose aiškus dėmesys skiriamas naujų perspektyvų ir tyrimų istorijų apšvietimui.

Podcast'ų temos yra įvairios ir suteikia erdvės diskusijoms apie skaitmeninimo įtaką žinioms ir supratimui. Taip pat išryškėja dabartinė socialinė svarba, pavyzdžiui, biologinės įvairovės mažėjimas ir netikrų naujienų vaidmuo. Šie formatai įspūdingai parodo, kaip mokslas ir visuomenė sąveikauja ir daro įtaką vieni kitiems.

Apskritai tokie projektai kaip „QuanTour 2025“ ir daugybė podcast'ų iniciatyvų aiškiai parodo, kad mokslinė komunikacija vaidina pagrindinį vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Dialogas tarp mokslo ir visuomenės yra labai svarbus siekiant sustiprinti pasitikėjimą mokslinėmis išvadomis ir kartu skatinti kritines diskusijas.