Dėmesys akademinei laisvei: ar mums vis labiau gresia pavojus?

Dėmesys akademinei laisvei: ar mums vis labiau gresia pavojus?

Adenauerio paskaita Kelno universitete, svarbiame diskusijų apie akademinę laisvę forume, vyks antradienį, 2025 m. birželio 3 d., 19.00 val. Šiais metais kaip pranešėja pasirodys žinoma profesorė dr. Bettina Rockenbach, Leopoldina – Nacionalinės mokslų akademijos prezidentė. Jos paskaita pavadinta "Kiek laisvas yra mokslas? Apie idealą ir tikrovę geopolitinio sukrėtimo fazėje" ir kritiškai žvelgiama į dabartinius akademinės laisvės iššūkius greitai kintančioje globalioje aplinkoje. Renginys vyksta Albertus-Magnus-Platz 1, Kelne, paskaitų salės pastato B paskaitų salėje.

„Adenauer Lectures“ yra bendra Kelno universiteto ir Adenauerių šeimos iniciatyva, kurios tikslas – aptarti pagrindines politines problemas ir politinę kultūrą Vokietijoje, Europoje ir pasaulyje. Konradas Adenaueris, pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris, inicijavo naujo universiteto įkūrimą Kelne po Pirmojo pasaulinio karo. Spaudos atstovams būtina registracija, o daugiau informacijos apie paskaitų ciklą rasite universiteto svetainėje adresu šią nuorodą.

Iššūkiai akademinei laisvei

Autoritariniai režimai, tokie kaip Šiaurės Korėja, Kinija ir Afganistanas, vaidina svarbų vaidmenį dabartiniame diskurse apie akademinę laisvę, nes čia įprastas rimtas kišimasis į akademinę laisvę. Nors Vakarų demokratijose, įskaitant ES, tokios drastiškos priemonės yra neįprastos, pastebimos nerimą keliančios tendencijos. Dešiniųjų populistinių partijų iškilimas kelia rimtą pavojų akademinei laisvei. Tai ypač akivaizdu, kai atsižvelgiama į politinius pokyčius JAV per Donaldo Trumpo kadenciją, pvz Federalinė pilietinio ugdymo agentūra užrašai.

Akademinė laisvė Vokietijoje ir Europoje tapo vis svarbesnė. Politinės diskusijos išryškina universitetų vaidmenį ir būsimą jų įtaką visuomenei. Mokslininkai dažnai jaučia, kad jų individualią mokslinių tyrimų laisvę riboja organizaciniai reikalavimai ir universiteto vadovybės įtaka. Konstitucinės akademinės laisvės garantijos supratimo pokyčiai stebimi nuo 1970 m.

Socialinės aplinkos įtaka

Universitetuose vykstantys pokyčiai itin aktualūs. Pagrindinis aspektas – perėjimas prie Naujosios viešosios vadybos, sustiprinęs universitetų valdymo įtaką. Tuo pačiu metu mokslininkai, ypač neprofesionaliai užimantys pareigas, patiria mažėjančias galimybes užimti profesoriaus pareigas ir yra labai priklausomi nuo profesorių sprendimų dėl išteklių.

Kitas kritinis taškas – nuolatinis universitetų nepakankamas finansavimas. Trečiųjų šalių finansuojamų darbuotojų dalis padidėjo nuo 10 % iki beveik 30 %, o tai reiškia, kad daugelis mokslininkų patiria spaudimą sutelkti dėmesį į pagrindines temas. Tai kelia pavojų mokslinių tyrimų laisvei ir didina nelygybę skirstant trečiųjų šalių lėšas.

Platesniame kontekste pastebima, kad mokslo žinios vis dažniau naudojamos ne mokslo tikslams. Tai gali apriboti akademinę laisvę, nes per didelis dėmesys socialiniams klausimams gali kelti pavojų mokslinių tyrimų nepriklausomumui. Vis didėjanti socialinių grupių mokslinio diskurso kontrolė taip pat sukuria įtampą tarp nusistovėjusių mokslininkų ir pašalinių asmenų, kurie kovoja už prieigą prie interpretacinio suvereniteto.

Labai svarbu sudaryti pagrindines akademinės laisvės sąlygas. Pakeitimai dažnai būna netyčiniai ir gali turėti nenuspėjamą poveikį. Mokslininkai privalo suvokti galimas grėsmes savo laisvėms ir budriai elgtis valstybės veikėjų atžvilgiu, kad būtų apgintos vientisos mokslo vertybės. Artėjanti Adenauerio paskaita yra vertinga platforma diskutuoti šiomis temomis ir apmąstyti akademinės laisvės iššūkius ir galimybes.