Dirvožemio erozija vynuogininkystėje: Tryras tiria skaitmeninius sprendimus!
Tryro universiteto mokslininkai kuria programėlę, skirtą kovai su dirvožemio erozija vynuogininkystėje, remiamą ES projekto.

Dirvožemio erozija vynuogininkystėje: Tryras tiria skaitmeninius sprendimus!
Dirvožemio erozija kelia rimtą grėsmę vynuogininkystei, ypač šlaituose. Ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip sausra ir stiprus lietus, padidina eroziją ir dirvožemio išplovimą. Šiame kontekste aprašoma Tryro universitetas kad tarptautiniu mokslinių tyrimų projektu norima sukurti aktualius sprendimus vyndariams. Europos Sąjungos remiamas projektas „Tvaraus dirvožemio valdymo sprendimų rėmimo vynuogininkystėje sistema“ tikslas – pateikti skaitmenines priemones dirvožemio apsaugai.
Šiame projekte dirbs keturių mokslininkų iš Tryro komanda, kuri specializuojasi fizinėje geografijoje. Dr. Manuelis Seegeris, šio skyriaus vyresnysis akademinis patarėjas, pabrėžia, kad Triero ir Granados vynuogių auginimo regionuose sąlygos panašios. Todėl komanda 2024 m. kovą keliaus į Andalūziją analizuoti ten esančių sąlygų.
Skaitmeniniai sprendimai vyndariams
Planuojamas skaitmeninis įrankis programėlės pavidalu padės vyndariams priimti pagrįstus sprendimus dėl dirvožemio apsaugos. Programėlė suteiks išsamią informaciją apie dirvožemio sąlygas, želdinių kūrimą ir kenkėjų aptikimą. Tryro tyrėjai į projektą įtraukė savo didelę reljefo matavimų, dronų vaizdų ir augalijos dokumentacijos patirtį.
Noras imtis apsaugos priemonių nuo dirvožemio erozijos jau yra didelis Vokietijoje. Įgyvendinant projektą kartu dirbs ir tarptautiniai partneriai iš sociologijos ir žmogaus geografijos sričių. Jie analizuoja Ispanijos ir Graikijos vyndarių norą ir požiūrį į naujus sprendimus. Po ketverių metų finansavimo laikotarpio pagaliau bus išnagrinėtas šios metodikos pritaikymas kitiems žemės ūkio sektoriams.
Pasauliniai dirvožemio kokybės iššūkiai
Dirvožemio erozijos iššūkiai neapsiriboja vyno pramone. Dabartinė ataskaita, paskelbta kaip dalis Klimato reporteriai atkreipia dėmesį į tai, kad maždaug 40 % dirvožemio visame pasaulyje yra nualinti. Be ekstremalių oro sąlygų, priežastys yra intensyvus dirvožemio įdirbimas, pesticidų naudojimas ir urbanizacija. Šie veiksniai prisideda prie dirvožemio kokybės blogėjimo ir turi rimtų pasekmių pasaulio aprūpinimo maistu saugumui ir klimato stabilumui.
Istorinė dirvožemio degradacija buvo stebima nuo 1970 m. Šio klausimo skubumas dar kartą pabrėžiamas atsižvelgiant į 16-ąjį JT konvencijos dėl kovos su dykumėjimu viršūnių susitikimą Rijade. 2023 metais buvo gauta pranešimų apie dramatišką žemės degradaciją, keliančią grėsmę žmonijos išlikimui. Žemės ūkio nualintų vietovių plotas kasmet didėja maždaug milijonu kvadratinių kilometrų ir paveikia 1,8 milijardo žmonių, ypač skurdžiausiose pasaulio šalyse.
Atsižvelgiant į šiuos pasaulinius iššūkius, tvarūs sprendimai yra būtini. Naujų technologijų, tokių kaip dideli duomenys ir dirbtinis intelektas, naudojimas galėtų padėti kovoti su žemės degradacija ir padidinti žemės ūkio našumą. Vis labiau ryškėja žemės ūkio struktūrinių reformų ir geresnio vandentvarkos poreikis, siekiant išspręsti esamas problemas ir užtikrinti ilgalaikį aprūpinimą maistu.