Naujas rūšių identifikavimo metodas: Tryro universitetas keičia biologinę įvairovę!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Tryro universitetas kuria efektyvų biologinės įvairovės tyrimų metodą, naudojant mobiliąją DNR analizę. Atlikti sėkmingi testai.

Universität Trier entwickelt effiziente Methode zur Biodiversitätsforschung mit mobiler DNA-Analyse. Erfolgreiche Tests durchgeführt.
Tryro universitetas kuria efektyvų biologinės įvairovės tyrimų metodą, naudojant mobiliąją DNR analizę. Atlikti sėkmingi testai.

Naujas rūšių identifikavimo metodas: Tryro universitetas keičia biologinę įvairovę!

Tryro universiteto mokslininkų grupė sukūrė novatorišką biologinės įvairovės tyrimo metodą. Vadovaujant prof. dr. Henrikui Krehenwinkeliui, naujasis metodas leidžia greitai ir ekonomiškai nustatyti rūšis vandens telkiniuose, tokiuose kaip upės ir ežerai, nereikalaujant sudėtingų laboratorinių metodų. Šis metodas jau sėkmingai išbandytas Ruwer upėje, netoli Triero. Atsižvelgiant į pasaulinį biologinės įvairovės nykimą, skubiai reikia patikimų metodų, leidžiančių fiksuoti gamtos pokyčius.

Iki šiol įprastos analizės dažnai buvo ilgos, brangios ir reikalavo gaudyti ar nužudyti gyvūnus. Naujasis metodas naudoja nešiojamus įrenginius ir specialiai sukurtą testavimo protokolą. Vanduo paimamas iš vandens telkinio, filtruojamas, o iš filtro išgaunama aplinkos DNR. Tada ši DNR amplifikuojama naudojant mobiliuosius įrenginius ir analizuojama naudojant šiuolaikinį sekvencinį įrenginį. Todėl šis procesas leidžia identifikuoti žuvų rūšis, jų nereikia sugauti ar sužeisti.

Indėlis į gamtos ir rūšių apsaugą

Ši plėtra yra svarbus gamtos ir rūšių apsaugos žingsnis ir parodo, kaip šiuolaikinės technologijos gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Naujojo metodo rezultatai taip pat gerai sutampa su klasikiniais metodais. Tai suteikia mokslininkams papildomo pasitikėjimo savo rezultatų pagrįstumu. Taigi Tryro universitetas vertingai prisideda prie pasaulinių tyrimų biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos srityje. Neseniai paskelbtas tyrimo projektas, kuriam vadovauja prof. dr. Henrik Krehenwinkel, telefonu +49 651 201-4911.

Tuo tarpu Berlyne vykdomas bandomasis biologinės įvairovės skatinimo projektas. Šiuo projektu, kurį vykdo Žmonių ir aplinkos fondas Reinickendorfe ir Mitte, siekiama sukurti laiptelių biotopus prie pagrindinių žaliųjų takų. Ypatingas dėmesys skiriamas laukinių augalų lysvių, gėlių pievų ir vadinamojo „PikoParko“, kurio plotas nuo 300 iki 500 kvadratinių metrų, sukūrimui.

Šios priemonės tikslas – sujungti Berlyno žaliąsias erdves, kad būtų sukurtos laukinės gamtos prieglobsčio vietos. Laiptelių biotopai susideda iš sausų akmeninių sienų, laukinių krūmų ir negyvos medienos ir suteikia gyvūnams galimybę pasislėpti, sušilti ir žiemoti. Šie biotopai yra ne tik arti gamtos, bet ir laisvai prieinami bei sukuria miesto gyventojų susitikimo vietas.

Įgyvendinant dalyvauja daug veikėjų, įskaitant stažuočius iš OTA gGmbH mokymo centro, himmelbeet, NaturFreunde e.V., įvairių mokyklų bendruomenių ir sodų asociacijų. Bendradarbiavimas su Gamtos istorijos muziejumi, vadovaujantis šūkiu „Suprasti įvairovę – tyrinėti ir patirti gamtą“, taip pat skatina aplinkosauginio švietimo pasiūlymus.

Biologinės įvairovės tema

Biologinė įvairovė, pagrindinė diskusijų apie gamtą ir aplinkos apsaugą tema, apima gyvybės formų įvairovę rajone ir yra būtina išlikimui mūsų planetoje. Vokietijoje yra apie 48 000 gyvūnų rūšių, 9 500 augalų rūšių ir daugiau nei 14 000 grybų rūšių. Nepaisant to, biologinės įvairovės būklė kelia nerimą. Remiantis pranešimais, 35% gyvūnų rūšių ir 31% augalų rūšių yra nykstančios. Dėl žemės ūkio intensyvėjimo per pastaruosius 40 metų paukščių populiacija žemės ūkio paskirties plotuose sumažėjo per pusę.

Apibendrinant galima pasakyti, kad biologinės įvairovės išsaugojimas yra labai svarbus siekiant atremti klimato kaitos ir žemės ūkio krizių iššūkius. Labai svarbios tokios strategijos kaip buveinių atkūrimas ir ekologiškai tvarus žemės ir vandens naudojimas, taip pat saugomų teritorijų kūrimas. Pavyzdžiui, „Žalioji juosta“ palei buvusią Vokietijos Federacinės Respublikos ir VDR sieną galėtų būti svarbus biologinės įvairovės išsaugojimo tinklas.

Pokyčiai Tryre ir iniciatyvos Berlyne yra aiškūs žingsniai teisinga kryptimi, siekiant tvariai apsaugoti ir skatinti biologinę įvairovę.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie studijas ir projektus, apsilankykite Tryro universiteto svetainėje uni-trier.de, Senato Aplinkos, transporto ir klimato apsaugos departamentas berlin.de ir Goethe instituto puslapį goethe.de būti aplankytas.