Kova su CO2: naujos aplinką tausojančios pramonės procesų technologijos!

Kova su CO2: naujos aplinką tausojančios pramonės procesų technologijos!

Negausūs ištekliai ir didėjantis poreikis mažinti energijos suvartojimą vis labiau formuoja iššūkius, su kuriais susiduria ugniai atsparių medžiagų tyrimai. 2025 m. kovo 20 d. pasiektas naujas etapas kuriant aplinką tausojančias degimo technologijas: pradėta eksploatuoti mikrobangų krosnelė su plazminiu degikliu, kurios šiluminė galia siekia 100 kilovatų. Ši naujovė yra projekto dalis Hibridinis FIRE finansuojama, kurią maždaug 2,2 mln. eurų remia Federalinė ekonomikos ir klimato apsaugos ministerija (BMWK).

Profesorius Christos Aneziris iš TU Bergakademie Freiberg pabrėžia būtinybę kurti galingesnes, medžiagas ir energiją taupančias medžiagas. Tyrimas skirtas elektros energijos panaudojimui naujoviškoms mikrobangų plazminio degiklio technologijoms. Jie gali būti naudojami tiek atskirai, tiek kartu su kitomis aukštos temperatūros šildymo sistemomis, kad būtų pažangesnės aplinkai nekenksmingos degimo technologijos.

Tvarios energetikos strategijos pramonėje

Pramonei apie 70 % energijos reikia šilumos pavidalu, iš kurios tik apie 15 % gaunama naudojant „žaliąsias“ technologijas. Didžioji dalis šilumos poreikio šiuo metu patenkinama naudojant iškastinį kurą, dėl kurio išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač CO2. Dėmesys Vokietijos aviacijos ir kosmoso centras (DLR) daugiausia dėmesio skiria dekarbonizavimo galimybėms, siekiant sumažinti CO2 emisiją įvairiose pramonės šakose, pavyzdžiui, popieriaus ir maisto gamyboje bei aliuminio gamyboje.

Kitas svarbus tyrimo aspektas – esamų anglimi kūrenamų elektrinių pavertimas mažai CO2 išskiriančiomis energijos tiekėjais, siekiant klimato tikslų. Vis aktualesnis tampa naujų technologijų poreikis, užtikrinantis atsinaujinančią šilumą pramoniniams procesams, kurių temperatūra viršija 150 laipsnių Celsijaus.

Ekonominiai ir socialiniai iššūkiai

Iššūkiai, su kuriais susiduria pramonė, ypač vidutinės įmonės, yra dideli. Teisiškai reikalaujama tvarumo ataskaita dažnai yra papildoma našta. Išoriniai veiksniai, tokie kaip Koronos krizė ir geopolitinė įtampa, pavyzdžiui, karas Ukrainoje, smarkiai paveikė pasaulines tiekimo grandines. 2024 metų rugsėjį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, pramonės gamyba sumažėjo 2,5%, o lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu – 4,6%.

Ypač nukenčia energijai imlūs sektoriai, kurie sunaudoja 77 % pramoninės energijos, bet sukuria tik 17 % bendrosios pridėtinės vertės. Automobilių pramonė užfiksavo 7,8% nuosmukį, o mechanikos inžinerija net šiek tiek išaugo 1,7%. Didėja spaudimas įmonėms padaryti savo gamybos metodus tvaresnius.

Geriausia tvarios gamybos praktika

Siekdamos įveikti šiuos iššūkius, įmonės turi mažinti išmetamų teršalų kiekį ir efektyviau naudoti išteklius. Geriausia tvarios gamybos praktika apima:

• Energieeffizienz durch moderne Technologien.
• Kreislaufwirtschaft: Recycling und Wiederverwendung von Materialien.
• Verantwortungsvolle Lieferketten und nachhaltige Beschaffung.
• Technologische Innovation durch Industrie 4.0-Technologien.
• Mitarbeitereinbindung in Nachhaltigkeitsinitiativen.

Įmonės, diegiančios šias tvarias praktikas, gali ne tik padidinti savo konkurencingumą, bet ir užtikrinti ilgalaikę sėkmę. Aukštos temperatūros technologijų pažanga ir atsinaujinančios energijos integravimas į pramonę yra esminiai žingsniai tvarios ateities link.