Kaip robotai atpažįsta jausmus: tyrimas parodo naujus bendravimo būdus!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Sukurkite trumpą straipsnio apie „UNI Chemniz“ metaaprašą vokiečių kalba. Straipsnyje yra toks turinys: „

Šiandien yra 2025 m. rugsėjo 15 d.

Data: 2025 m. rugsėjo 15 d. – 1 šaltinis ():
– Chemnitz technologijos universiteto atliktas tyrimas nagrinėja žmonių ir robotų pokalbius.
– Tikslas: sužinokite, ar žmonės kitaip kalba su robotais nei su kitais žmonėmis.
- Tarpdisciplininė neurorobotikos ir lingvistikos komanda atliko eksperimentus.
– Eksperimentas: žmogaus ir pramonės roboto ranka su balso funkcijomis kartu sukuria paprastą IKEA lentyną.
- Atliekant užduotį buvo fiksuojamos komandos, transkribuojami ir analizuojami pokalbiai.
- Rezultatai:
– Grynai žmonių komandose buvo daugiau pareiškimų, paaiškinimų ir klausimų.
– Robotas gavo daugiau tiesioginių nurodymų.
– Žmonių ir robotų komandose buvo beveik tiek pat emocinių pareiškimų, kaip ir tarp žmonių (pvz., „Tau sekasi gerai“).
- Tyrimas buvo paskelbtas „atvira prieiga“, kad pasiektų platesnę visuomenę.
– Podcast'as „Linguistics Behind the Scenes“ išleistas, siekiant bendrai suprantamu būdu perteikti mokslinių tyrimų temas.
– Naujausia podcast'o serija apima dirbtinį intelektą ir roboto tyrimą.
- Leidinys: Coelho, Kaden, Beccard, Röhrbein & Sanchez-Stockhammer. 2025. „Dar viena dalis. Į viršų. Gerai, sustok." Proceedings of the Human and Computer 2025 (MuC '25), 465-470. DOI:
– Podcast epizodas pasiekiamas „YouTube“, „Spotify“ ir „Apple Podcasts“.
– Susisiekite: prof. dr. Christina Sanchez-Stockhammer, telefonas +49 (0)371 531-32444, el. paštas christina.sanchez@phil.tu-chemnitz.de.

2 šaltinis ():
- Kim Prof Lindsch Katharina On. tiria robotų emocinės kalbos įtaką jų socialinių ir emocinių gebėjimų suvokimui.
- Tyrimo pavadinimas: „Afektą stiprinančios kalbos charakteristikos robotų komunikacijai“.
- Tyrimas buvo paskelbtas kaip paryškintas straipsnis Science Robotics.
– Rezultatai rodo, kad emocinė kalba ir išraiškinga intonacija daro įtaką žmogaus suvokimui apie robotus.
- Ypač ryškus poveikis techninės išvaizdos agentams, kur emocingas bendravimas gali padidinti socialinį pripažinimą.
- Tyrimas prisideda prie tolesnio balsu pagrįstų robotų sistemų kūrimo, kad jų naudojimas būtų intuityvesnis ir priimtinesnis.
– Visą tyrimą galima pasiekti atvira prieiga.

3 šaltinis ():
– Pastaraisiais mėnesiais dirbtinio intelekto (AI) srityje įvyko reikšmingų pokyčių.
– „ChatGPT“ išleidimas ir kitų technologijų milžinų pranešimai padidino susidomėjimą kalbų modeliais.
– Paskelbus ir išleidus GPT-4, dėmesys dirbtinio intelekto problemoms padidėjo.
– Kalbų modeliai taip pat gali būti svarbūs robotikai.
– „Google“ ir TU Berlyno tyrimų grupė pristatė kalbos modelį Palm-E, kuris derinamas su vizualiniu modeliu.
- „Palm-E“ leidžia robotui su griebtuvu ir kamera duoti tokias komandas kaip „Atnešk man ryžių traškučius iš stalčiaus“. vykdyti ir reaguoti į aplinkos pokyčius.
– Žmonių ir mašinų sąveika gali pasikeisti, nes žmonės dažnai sąveikauja su mašinomis kitaip nei su kitais žmonėmis.
– Kūrėjai priima sprendimus, kad kalbos modeliai atrodytų žmogiškesni, pvz. naudodami jaustukus arba atidėdami atsakymų pasirodymą.
– Surengtas spaudos instruktažas, skirtas aptarti klausimus, susijusius su kalbos modelių, robotikos ir žmogaus bei mašinos sąveikos tyrimais ir plėtra.
– Informacinės temos apima:
– Tolesni kalbos modelių tyrimo ir taikymo žingsniai.
- Galimybės padidinti modelių dydį ir našumą.
- Kalbos modelių derinimas su tyrimų sistemomis.
– Robotikos pažanga per kalbos modelius.
– Atsirandančios kalbos modelių galimybės, kurios nebuvo aiškiai apmokytos.
– Būsimoji žmonių ir mašinų sąveika.
- Psichologinis šių sąveikų poveikis žmonėms.
– Tyrėjai atsakė į klausimus 50 minučių trukmės virtualioje spaudos konferencijoje.




“. Nepridėkite pavadinimo sukurto turinio pradžioje. Rašykite taip, tarsi norėtumėte informuoti skaitytojus apie tai, kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip. Neviršykite 120 simbolių. Stilius: išlaikykite profesionalų laikraščiui tinkamo formalumo lygį, tačiau venkite pernelyg sudėtingos kalbos, kad turinys būtų prieinamas plačiajai auditorijai. Įtraukite su naujienų įvykiu susijusius raktinius žodžius ir frazes, kurias gali naudoti skaitytojai, ieškantys informacijos šia tema. Tonas: išlaikydami profesionalų toną, naudokite patrauklią kalbą, kad patrauktumėte skaitytojo susidomėjimą ir nesukeltumėte sensacijų. Atsakykite paprastu tekstu, neįkeldami metaaprašo į kabutes.

Craft a short meta-description for an article about "UNI Chemniz", in German. The article contains the following content: "<div class="content"><p>Heute ist der 15.09.2025</p><p>Datum: 15.09.2025 - Source 1 (<span class="source_1"></span>):<br>- Studie der Technischen Universität Chemnitz untersucht Gespräche zwischen Menschen und Robotern.<br>
- Ziel: Herausfinden, ob Menschen anders mit Robotern sprechen als mit anderen Menschen.<br>
- Interdisziplinäres Team aus Neurorobotik und Sprachwissenschaft führte Experimente durch.<br>
- Experiment: Mensch und Industrieroboterarm mit Sprachfunktionen bauen gemeinsam ein einfaches IKEA-Regal auf.<br>
- Teams wurden während der Aufgabe aufgenommen, Gespräche transkribiert und analysiert.<br>
- Ergebnisse:<br>
  - In rein menschlichen Teams gab es mehr Aussagen, Erläuterungen und Fragen.<br>
  - Roboter erhielt mehr direkte Anweisungen.<br>
  - In Mensch-Roboter-Teams gab es fast ebenso viele emotionale Aussagen wie zwischen Menschen (z.B. „Das machst du gut.“).<br>
- Studie wurde „open access“ veröffentlicht, um breitere Öffentlichkeit zu erreichen.<br>
- Podcast „Linguistics Behind the Scenes“ veröffentlicht, um Forschungsthemen allgemeinverständlich zu kommunizieren.<br>
- Neueste Podcast-Folge behandelt Künstliche Intelligenz und die Roboterstudie.<br>
- Publikation: Coelho, Kaden, Beccard, Röhrbein &amp; Sanchez-Stockhammer. 2025. "Another bit. Upwards. Okay, stop." Proceedings of the Mensch und Computer 2025 (MuC '25), 465-470. DOI: <br>
- Podcast-Folge verfügbar auf YouTube, Spotify und Apple Podcasts.<br>
- Kontakt: Prof. Dr. Christina Sanchez-Stockhammer, Telefon +49 (0)371 531-32444, E-Mail christina.sanchez@phil.tu-chemnitz.de.</p><p>Source 2 (<span class="source_2"></span>):<br>- Studie von Kim Klüber, Katharina Schwaiger und Prof. Dr. Linda Onnasch untersucht den Einfluss emotionaler Sprachgestaltung von Robotern auf die Wahrnehmung ihrer sozialen und emotionalen Fähigkeiten.<br>
- Titel der Studie: „Affect-enhancing speech characteristics for robotic communication“.<br>
- Studie wurde als Highlighted Article in Science Robotics veröffentlicht.<br>
- Ergebnisse zeigen, dass emotionale Sprache und ausdrucksstarke Intonation die menschenähnliche Wahrnehmung von Robotern beeinflussen.<br>
- Besonders ausgeprägter Effekt bei technisch aussehenden Agenten, wo affektive Kommunikation die soziale Akzeptanz steigern kann.<br>
- Studie trägt zur Weiterentwicklung sprachbasierter Robotersysteme bei, um deren Anwendung intuitiver und akzeptabler zu gestalten.<br>
- Vollständige Studie ist Open Access verfügbar.</p><p>Source 3 (<span class="source_3"></span>):<br>- In den letzten Monaten gab es bedeutende Entwicklungen im Bereich der künstlichen Intelligenz (KI).<br>
- Die Veröffentlichung von ChatGPT und Ankündigungen anderer Tech-Giganten haben das Interesse an Sprachmodellen erhöht.<br>
- Die Aufmerksamkeit für KI-Themen nahm mit der Ankündigung und Veröffentlichung von GPT-4 zu.<br>
- Sprachmodelle könnten auch für die Robotik von Bedeutung sein.<br>
- Eine Forschungsgruppe von Google und der TU Berlin stellte das Sprachmodell Palm-E vor, das mit einem visuellen Modell kombiniert ist.<br>
- Palm-E ermöglicht es einem Roboter mit Greifarm und Kamera, Befehle wie „Bring mir die Reis-Chips aus der Schublade.“ auszuführen und auf Veränderungen in der Umgebung zu reagieren.<br>
- Die Interaktion zwischen Menschen und Maschinen könnte sich verändern, da Menschen oft anders mit Maschinen interagieren als mit anderen Menschen.<br>
- Entwickler treffen Entscheidungen, um Sprachmodelle menschlicher wirken zu lassen, z.B. durch den Einsatz von Emojis oder das zeitversetzte Erscheinen von Antworten.<br>
- Ein Press Briefing wurde organisiert, um Fragen zu Forschung und Entwicklungen bei Sprachmodellen, Robotik und Mensch-Maschine-Interaktion zu diskutieren.<br>
- Themen des Briefings umfassen:<br>
  - Nächste Schritte in der Forschung und Anwendung von Sprachmodellen.<br>
  - Möglichkeiten zur Vergrößerung und Leistungssteigerung der Modelle.<br>
  - Kombination von Sprachmodellen mit Recherchesystemen.<br>
  - Fortschritte in der Robotik durch Sprachmodelle.<br>
  - Emergent Fähigkeiten von Sprachmodellen, die nicht explizit trainiert wurden.<br>
  - Zukünftige Interaktionen zwischen Mensch und Maschine.<br>
  - Psychologische Auswirkungen dieser Interaktionen auf Menschen.<br>
- Forschende beantworteten Fragen in einem 50-minütigen virtuellen Press Briefing.</p></div><br>
<br>
<br>
". Don't add the title at the beginning of the created content. Write it as if you want to inform the readers about who, what, when, where, why and how. Dont exceed 120 characters. Style: Maintain a professional level of formality suitable for a newspaper, but avoid overly complex language to ensure the content is accessible to a wide audience. Include keywords related to the news event and phrases likely to be used by readers searching for information on the topic. Tone: While keeping the tone professional, use engaging language to capture the reader's interest without sensationalizing. Reply in plain Text without putting the meta-description into any quotes. Excerpt:
Sukurkite trumpą straipsnio apie „UNI Chemniz“ metaaprašą vokiečių kalba. Straipsnyje yra toks turinys: „

Šiandien yra 2025 m. rugsėjo 15 d.

Data: 2025 m. rugsėjo 15 d. – 1 šaltinis ():
– Chemnitz technologijos universiteto atliktas tyrimas nagrinėja žmonių ir robotų pokalbius.
– Tikslas: sužinokite, ar žmonės kitaip kalba su robotais nei su kitais žmonėmis.
- Tarpdisciplininė neurorobotikos ir lingvistikos komanda atliko eksperimentus.
– Eksperimentas: žmogaus ir pramonės roboto ranka su balso funkcijomis kartu sukuria paprastą IKEA lentyną.
- Atliekant užduotį buvo fiksuojamos komandos, transkribuojami ir analizuojami pokalbiai.
- Rezultatai:
– Grynai žmonių komandose buvo daugiau pareiškimų, paaiškinimų ir klausimų.
– Robotas gavo daugiau tiesioginių nurodymų.
– Žmonių ir robotų komandose buvo beveik tiek pat emocinių pareiškimų, kaip ir tarp žmonių (pvz., „Tau sekasi gerai“).
- Tyrimas buvo paskelbtas „atvira prieiga“, kad pasiektų platesnę visuomenę.
– Podcast'as „Linguistics Behind the Scenes“ išleistas, siekiant bendrai suprantamu būdu perteikti mokslinių tyrimų temas.
– Naujausia podcast'o serija apima dirbtinį intelektą ir roboto tyrimą.
- Leidinys: Coelho, Kaden, Beccard, Röhrbein & Sanchez-Stockhammer. 2025. „Dar viena dalis. Į viršų. Gerai, sustok." Proceedings of the Human and Computer 2025 (MuC '25), 465-470. DOI:
– Podcast epizodas pasiekiamas „YouTube“, „Spotify“ ir „Apple Podcasts“.
– Susisiekite: prof. dr. Christina Sanchez-Stockhammer, telefonas +49 (0)371 531-32444, el. paštas christina.sanchez@phil.tu-chemnitz.de.

2 šaltinis ():
- Kim Prof Lindsch Katharina On. tiria robotų emocinės kalbos įtaką jų socialinių ir emocinių gebėjimų suvokimui.
- Tyrimo pavadinimas: „Afektą stiprinančios kalbos charakteristikos robotų komunikacijai“.
- Tyrimas buvo paskelbtas kaip paryškintas straipsnis Science Robotics.
– Rezultatai rodo, kad emocinė kalba ir išraiškinga intonacija daro įtaką žmogaus suvokimui apie robotus.
- Ypač ryškus poveikis techninės išvaizdos agentams, kur emocingas bendravimas gali padidinti socialinį pripažinimą.
- Tyrimas prisideda prie tolesnio balsu pagrįstų robotų sistemų kūrimo, kad jų naudojimas būtų intuityvesnis ir priimtinesnis.
– Visą tyrimą galima pasiekti atvira prieiga.

3 šaltinis ():
– Pastaraisiais mėnesiais dirbtinio intelekto (AI) srityje įvyko reikšmingų pokyčių.
– „ChatGPT“ išleidimas ir kitų technologijų milžinų pranešimai padidino susidomėjimą kalbų modeliais.
– Paskelbus ir išleidus GPT-4, dėmesys dirbtinio intelekto problemoms padidėjo.
– Kalbų modeliai taip pat gali būti svarbūs robotikai.
– „Google“ ir TU Berlyno tyrimų grupė pristatė kalbos modelį Palm-E, kuris derinamas su vizualiniu modeliu.
- „Palm-E“ leidžia robotui su griebtuvu ir kamera duoti tokias komandas kaip „Atnešk man ryžių traškučius iš stalčiaus“. vykdyti ir reaguoti į aplinkos pokyčius.
– Žmonių ir mašinų sąveika gali pasikeisti, nes žmonės dažnai sąveikauja su mašinomis kitaip nei su kitais žmonėmis.
– Kūrėjai priima sprendimus, kad kalbos modeliai atrodytų žmogiškesni, pvz. naudodami jaustukus arba atidėdami atsakymų pasirodymą.
– Surengtas spaudos instruktažas, skirtas aptarti klausimus, susijusius su kalbos modelių, robotikos ir žmogaus bei mašinos sąveikos tyrimais ir plėtra.
– Informacinės temos apima:
– Tolesni kalbos modelių tyrimo ir taikymo žingsniai.
- Galimybės padidinti modelių dydį ir našumą.
- Kalbos modelių derinimas su tyrimų sistemomis.
– Robotikos pažanga per kalbos modelius.
– Atsirandančios kalbos modelių galimybės, kurios nebuvo aiškiai apmokytos.
– Būsimoji žmonių ir mašinų sąveika.
- Psichologinis šių sąveikų poveikis žmonėms.
– Tyrėjai atsakė į klausimus 50 minučių trukmės virtualioje spaudos konferencijoje.




“. Nepridėkite pavadinimo sukurto turinio pradžioje. Rašykite taip, tarsi norėtumėte informuoti skaitytojus apie tai, kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip. Neviršykite 120 simbolių. Stilius: išlaikykite profesionalų laikraščiui tinkamo formalumo lygį, tačiau venkite pernelyg sudėtingos kalbos, kad turinys būtų prieinamas plačiajai auditorijai. Įtraukite su naujienų įvykiu susijusius raktinius žodžius ir frazes, kurias gali naudoti skaitytojai, ieškantys informacijos šia tema. Tonas: išlaikydami profesionalų toną, naudokite patrauklią kalbą, kad patrauktumėte skaitytojo susidomėjimą ir nesukeltumėte sensacijų. Atsakykite paprastu tekstu, neįkeldami metaaprašo į kabutes.

Kaip robotai atpažįsta jausmus: tyrimas parodo naujus bendravimo būdus!

Dabartinis tyrimas, kurį atliko Chemnico technologijos universitetas nagrinėja žmonių ir robotų bendravimą. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar sąveika su robotais skiriasi nuo kitų žmonių. Tarpdisciplininė komanda, sudaryta iš neurorobotikos ir lingvistikos ekspertų, atliko įvairius eksperimentus.

Eksperimento metu žmonės ir pramoninė roboto ranka su balso funkcijomis kartu sukūrė paprastą IKEA lentyną. Sąveika buvo įrašyta, perrašyta ir analizuojama. Rezultatai rodo ryškius skirtumus: žmonių komandose buvo pastebėta daugiau naudingų teiginių, paaiškinimų ir klausimų, o robotas daugiausia gaudavo tiesioginių nurodymų. Įdomu tai, kad žmonių ir robotų komandose buvo beveik tiek pat emocinių išraiškų, kaip ir visų žmonių komandose, pavyzdžiui, „Jums sekasi gerai“.

Emocinis bendravimas ir robotika

Be šių išvadų, Kim Klüber, Katharina Schwaiger ir prof. dr. Linda Onnasch atliktas tyrimas. Berlyno technikos universitetas nagrinėjo emocinės kalbos dizaino įtaką robotų suvokimui. Tyrimas, pavadintas „Poveikio didinimo kalbos charakteristikos robotų komunikacijai“, buvo paskelbtas kaip paryškintas straipsnis „Science Robotics“.

Rezultatai rodo, kad emocinė kalba ir išraiškinga intonacija gali sustiprinti žmogaus panašų robotų suvokimą. Šis poveikis buvo ypač ryškus techninės išvaizdos agentams, kur emocinis bendravimas gali žymiai padidinti socialinį mašinų pripažinimą. Tai prisideda prie tolesnio balsu pagrįstų robotų sistemų kūrimo, siekiant, kad jų naudojimas būtų intuityvesnis ir priimtinesnis vartotojams.

Kalbos modeliai interaktyvioje robotikoje

Diskusiją apie humaniškesnę žmonių ir mašinų sąveiką skatina dirbtinio intelekto pažanga. Pastaraisiais mėnesiais kalbos modeliai, tokie kaip ChatGPT ir GPT-4, sulaukė vis didesnio susidomėjimo. Spaudos instruktažas iš Mokslo žiniasklaidos centras pabrėžė galimą šių modelių pritaikymą robotikoje.

To pavyzdys yra Palm-E kalbos modelis, kurį sukūrė Google tyrimų grupė bendradarbiaudama su Berlyno TU. Tai leidžia robotams reaguoti į sudėtingas balso komandas, pvz., „Atnešk man ryžių traškučius iš stalčiaus“. Tokie pokyčiai labai pakeičia žmonių ir mašinų sąveikos pobūdį. Kūrėjai taiko tikslines priemones, kad kalbos modeliai taptų humaniškesni, pavyzdžiui, naudodami jaustukus arba atidėliotus atsakymus.

50 minučių trukmės virtualioje spaudos konferencijoje buvo nagrinėjami klausimai apie tolesnius tyrimų žingsnius, kalbos modelių integravimą į tyrimų sistemas ir jų poveikį tarpasmeniniam bendravimui.

Norėdami gauti daugiau informacijos, apsilankykite Chemnitz technologijos universiteto svetainė arba susisiekite su prof. dr. Christina Sanchez-Stockhammer telefonu +49 (0)371 531-32444 arba el. paštu christina.sanchez@phil.tu-chemnitz.de.