Cigarečių dūmai skatina pavojingą atsparumą antibiotikams!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

TUD Dresden tiria cigarečių dūmų įtaką atsparumui antibiotikams ir pateikia svarbių įžvalgų apie aplinkos ir sveikatos problemas.

Die TUD Dresden erforscht den Einfluss von Zigarettenrauch auf Antibiotikaresistenzen und gibt wichtige Einblicke in Umwelt- und Gesundheitsfragen.
TUD Dresden tiria cigarečių dūmų įtaką atsparumui antibiotikams ir pateikia svarbių įžvalgų apie aplinkos ir sveikatos problemas.

Cigarečių dūmai skatina pavojingą atsparumą antibiotikams!

Atsparumas antibiotikams yra vienas didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Šią grėsmę sveikatai dar labiau padidina per didelis ir dažnai netinkamas antibiotikų naudojimas žmonių ir veterinarijos medicinoje. Kasmet milijonai žmonių miršta nuo infekcijų su atspariomis bakterijomis, o 2019 m. 1,27 mln. mirčių visame pasaulyje buvo priskirti tokiems patogenams. OpenScience pranešė. Remiantis prognozėmis, iki 2050 metų šis skaičius gali išaugti iki 10 mln.

Naujas Drezdeno technikos universiteto (TUD) tyrimas rodo, kad aplinkos veiksniai, ypač cigarečių atliekų įtaka, taip pat prisideda prie atsparių mikrobų plitimo. Cigarečių filtruose yra daug toksiškų medžiagų, kurias vandenyje vis dažniau kolonizuoja atsparios bakterijos. Šias išvadas paskelbė tarpdisciplininė ir tarptautinė tyrimų grupė žurnale Environmental Health Perspectives. Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su Drezdeno ir Heidelbergo universitetinėmis ligoninėmis bei Kinijos Tsinghua universitetu, pvz. TU Drezdenas paaiškino.

Cigarečių atliekų įtaka atspariems mikrobams

Tyrimas pabrėžia, kad cigarečių dūmai ir atliekos skatina atsparių mikrobų augimą. Kolonizuotos cigarečių nuorūkos gali patekti į upes ir kitus vandens telkinius, taip prisidedant prie pavojingų bakterijų plitimo. Šios medžiagos sukelia bakterijų streso reakciją ir padvigubina atsparumo genų perdavimą per plazmides. Ypač nerimą kelia tai, kad rūkymas taip pat padidina atsparių bakterijų plitimą plaučiuose, o tai gali sumažinti antibiotikų veiksmingumą sergant plaučių infekcijomis, rodo TUD tyrimo rezultatai.

Atsparios bakterijos išsivysto įgydamos DNR mutacijas per ląstelių dalijimąsi ir horizontalų genų perdavimą. Šie mechanizmai leidžia bakterijoms aktyviai perduoti atsparumo genus, nepaisant rūšių ribų. Netinkamas antibiotikų vartojimas, pvz., sergant virusinėmis infekcijomis, pagreitina šį procesą, todėl sveikatos priežiūrai kyla vis didesnė įtampa.

Pasauliniai veiksmai kovojant su atsparumu antibiotikams

Pasaulinį problemos aspektą dar labiau apsunkina masinis antibiotikų naudojimas, prasta higiena ir globalizacijos iššūkiai. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina imtis visapusiškų kovos su atsparumu antibiotikams priemonių. Vokietijoje nuo 2008 m. egzistuoja „Vokietijos atsparumo antibiotikams strategija“ (DART 2020), kuri apima stebėjimo sistemų plėtrą ir gyventojų bei medicinos personalo švietimą. Medicinos žurnalas pranešė.

Svarbus DART 2020 aspektas yra gydytojų informuotumo didinimas ir naujų antibiotikų tyrimų skatinimas. Tačiau naujų antibiotikų kūrimas tebėra brangus ir daug laiko reikalaujantis iššūkis, mažinantis paskatas farmacijos įmonėms. Todėl politikai ragina imtis intensyvesnių priemonių ir „vienos sveikatos požiūrio“, siekiant pagerinti higieną ir sveikatos sąlygas gyvulininkystėje ir taip prisidėti prie kovos su pasipriešinimu.

Kova su atsparumu antibiotikams reikalauja ir individualios atsakomybės, ir valdžios veiksmų. Kiekvienas gali prisidėti prie kovos su atsparumu atsakingai vartodamas antibiotikus ir laikydamasis higienos normų. Antibiogramų, skirtų antibiotikų veiksmingumui prieš konkrečias bakterijas patikrinti, sukūrimas yra dar vienas svarbus žingsnis kovojant su šia klastinga pandemija.