Arkties jūros ledas tirpsta: dramatiški pavojaus ženklai ateičiai!

Arkties jūros ledas tirpsta: dramatiški pavojaus ženklai ateičiai!

Naujas tyrimas, paskelbtas balandžio 14 d Gamtos komunikacijos paskelbtas, atskleidžia sudėtingus maistinių medžiagų ir teršalų transportavimo iš Sibiro upių į Arktį mechanizmus. Bristolio universiteto vadovaujama tarptautinė tyrimų grupė surinko didžiausios Arkties ekspedicijos MOSAiC ekspedicijos įžvalgas. Tyrimų laivas POLARSTERN ištisus metus dreifavo jūros lede ir pateikė vertingų duomenų apie transpoliarinį dreifą – svarbią vandenyno srovę Arkties vandenyne, pernešančią ir gėlavandenes, ir antžemines medžiagas.

Tyrimas parodo, kaip veikia transpoliarinis dreifas ir kokie veiksniai, įskaitant kylančią temperatūrą, turi įtakos teršalų plitimui. Remiantis tyrimu, medžiagos iš Sibiro upių per transpoliarinį dreifą patenka į centrinę Arkties vandenyną ir juda toliau į Šiaurės Atlantą. Tai taikoma tiek natūralioms medžiagoms, kaip maistinės medžiagos ir mikroelementai, tiek antropogeniniams teršalams, įskaitant mikroplastiką ir sunkiuosius metalus. Tyrime užfiksuoti reikšmingi Sibiro upių vandens sudėties pokyčiai dreifavimo trasoje.

Jūros ledo įtaka masiniam transportui

Pagrindinė tyrimo išvada yra aktyvus jūros ledo vaidmuo perskirstant medžiagas. Jūros ledas sugeria medžiagas iš kelių upių ir todėl atlieka pagrindinį vaidmenį pernešant maistines medžiagas ir teršalus. Mokslininkų grupė atliko deguonies, neodimio ir retųjų žemių izotopų analizę jūros vandens, jūros ledo ir sniego mėginiuose, kurie leido atsekti upėmis gabenamų medžiagų kilmę.

Tyrimas taip pat kvestionuoja bendrą prielaidą, kad transpoliarinis dreifas yra stabili upių vandens „konvejerio juosta“. Vietoj to, nauji atradimai rodo, kad dreifas yra kintamas erdvėje ir laike. Šie stebėjimai suteikia unikalų ištisus metus atliekamą stebėjimą, kuris praplečia vandenynų sistemos supratimą ir turi svarbių pasekmių prognozuojant Arkties masinio transporto pokyčius.

Klimato pokyčiai ir jų pasekmės

Dabartinių klimato pokyčių kontekste nerimą kelia tai, kad 2025 m. žiema Arktyje buvo išskirtinai šilta. Temperatūra į šiaurę nuo Grenlandijos buvo maždaug 10 laipsnių aukštesnė už ilgalaikį vidurkį, todėl jūros ledo susidarymas labai sumažėjo. Palydoviniai duomenys rodo, kad 2025 m. balandžio 13 d. ledo plotas sumažėjo iki 12,6 milijono kvadratinių kilometrų. Tai yra mažiausias plotas nuo matavimų pradžios beveik prieš 50 metų ir 5,4 procento mažesnis nei vidutinis 1981–2010 m. NDR.

Klimato tyrinėtojas Dirkas Notzas perspėja, kad Arktyje su plona, ​​pažeidžiama ledo danga prasideda tirpimo sezonas, kuris tęsiasi iki rugsėjo. Tyrimai ir stebėjimai rodo, kad visuotinis atšilimas yra pagrindinis veiksnys, nulėmęs ledo tirpsmą, kuris Arktyje vyksta keturis kartus greičiau nei vidutinis pasaulinis vidurkis. Nuo tada vartojimo rodikliai smarkiai pablogėjo: nuo priešindustrinių laikų Arkties ledo paviršius prarado pusę savo tūrio – nuo ​​aštuonių milijonų kvadratinių kilometrų (1850–1900 m.) iki vos keturių milijonų šiuo metu.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) modelio skaičiavimai rodo, kad Arktis iki amžiaus vidurio gali būti net be ledo, jei nebus įgyvendinta pakankama klimato apsauga. Notzas mano, kad per ateinančius penkerius–25 metus turime tikėtis pirmosios iš esmės be ledo vasaros Arktyje; net jei bus pasiekti visi klimato tikslai, iki 2100 m. pasaulinis atšilimas turėtų siekti 2,7 laipsnio.

Nuolatinis jūros ledo mažėjimas ne tik kelia ekologinę riziką, bet ir gali suteikti ekonominių galimybių, pvz., išaugusios komercinės laivybos. Tačiau kartu tai kelia rimtą grėsmę ten gyvenančioms gyvūnų rūšims, ypač baltiesiems lokiams, ir dėl tirpstančio Grenlandijos ledo sluoksnio iki 2100 m. jūros lygis gali pakilti iki vieno metro. Turime skubiai reaguoti į šiuos pokyčius, kad išlaikytume gyvenimo sąlygas Arktyje.