Taika per teisingumą: paskaitoje kritikuojama lyčių nelygybė

Taika per teisingumą: paskaitoje kritikuojama lyčių nelygybė

2025 m. birželio 11 d. Liubeko universiteto Studium Generale metu vyks Simone Wisotzki paskaita. Paskaita pavadinimu „Kodėl taika ir teisingumas turi būti aptariami iš lyčių perspektyvos“, skirta dabartinėms taikos sąlygoms ir struktūroms. Paskaitos pradžia 19.15 val. IMGWF/ZKFL paskaitų salėje, Königstraße 42, Liubekas. Prieiga yra nemokama ir registracija nereikalinga.

Renginys yra paskaitų ciklo, kuriame nagrinėjami sudėtingi taikos aspektai, dalis. Programą, kurią organizuoja profesoriai Christina Schües, Cornelius Borck, Christoph Rehmann-Sutter ir dr. Birgit Stammberger, siekiama išnagrinėti teorines ir praktines taikos perspektyvas. Kitos datos Studium Generale apima paskaitas tokiomis temomis kaip „Taika prieš saugumą? ir „Taikos formavimas – bet kaip?“.

Moterų vaidmuo taikos procesuose

Wisotzki paskaitoje apmąstoma ir platesnė feministinės taikos politikos tema, pasisakanti už teisingumą ir lygybę visiems žmonėms, nepaisant jų kilmės, lyties ar socialinės padėties. Feministinės jaučiančiosios apima įvairias dimensijas, siekdamos sugriauti struktūrines kliūtis siekti taikos ir skatinti neprievartą. Ši iniciatyva ypač aktuali, nes istoriškai moterys dažnai suvokiamos tik kaip konfliktų aukos, kaip pažymi Barbara Lochbihler iš Tarptautinės moterų lygos už taiką ir laisvę. Ši organizacija, turinti konsultacinį statusą Jungtinėse Tautose, dešimtmečius buvo įsipareigojusi įtraukti moteris į taikos procesus.

Lochbihleris pabrėžia pažangą, padarytą įgyvendinant JT rezoliuciją 1325 „Moterys, taika ir saugumas“. Šia rezoliucija raginama labiau įtraukti moteris į sprendimų priėmimo procesus ir siekiama stiprinti lyčių aspekto įtaką taikos palaikymo procese. Kova su smurtu prieš moteris karo ir pokario visuomenėse tapo aktuali nuo 1990 m., ypač atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimus tokiose konfliktų vietose kaip Sirija ir Jemenas.

Dabartinis noras keistis

Nepaisant šios pažangos, moterų atstovavimas derybose ir taikos derybose tebėra mažas, todėl kyla abejonių dėl tarptautinių pastangų veiksmingumo. Tačiau Europos Sąjunga ėmėsi priemonių remti Rezoliucijos 1325 įgyvendinimą ir stiprinti moterų vaidmenį taikos procesuose. Nutarimai, kuriais raginama parengti nacionalinius veiksmų planus rezoliucijai įgyvendinti, buvo priimti 2006 ir 2009 m.

Lyčių lygybės klausimas yra ne tik pagrindinis taikos judėjimo klausimas, bet ir raktas į pasaulinės neteisybės įveikimą. Feministinė taikos politika taiką laiko ne tik smurto nebuvimu, bet ir pozityvia būsena, apimančia socialinį teisingumą. Šie metodai taip pat svarbūs tokioms programoms kaip „Darbotvarkės platforma 2030“, kuri yra įsipareigojusi įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus.

Apskritai artėjantis renginys Liubeko universitete yra svarbi galimybė didinti informuotumą apie sudėtingus lyčių, taikos ir teisingumo ryšius nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Tuo metu, kai didėja pasaulinė įtampa, moterų balsai taikos ir konfliktų tyrimuose tampa dar vertingesni.

Daugiau informacijos apie įvairius feministinės taikos politikos aspektus ir moterų vaidmenį taikos procesuose rasite šiuose šaltiniuose: Liubeko universitetas, Mokslas ir taika, ir Frieda.