Plastiko potvynis kelia grėsmę Illa Grossa rifams: tyrimas skamba pavojaus varpais!
CAU Kylis tiria mikroplastiko taršą koraluose Viduržemio jūroje ir rodo, kad reikia skubiai imtis veiksmų jūroms apsaugoti.

Plastiko potvynis kelia grėsmę Illa Grossa rifams: tyrimas skamba pavojaus varpais!
Dabartinis tyrimas, kuriam vadovavo Kristiano Albrechto universitete Kylyje (CAU) atskleidė nerimą keliančius rezultatus dėl mikroplastiko taršos viename atokiausių Viduržemio jūros regionų – Illa Grossa įlankoje. Nors šis regionas yra nutolęs 55 kilometrus nuo žemyno, tyrimai rodo nerimą keliančią didelę mikroplastiko ir mikrogumos koncentraciją.
Iš viso nuosėdų mėginiai buvo paimti iš penkių Illa Grossa kalderos vietų, o rezultatai parodė, kad viename kilograme nuosėdų yra vidutiniškai 1514 mikroplastiko ir mikrogumos dalelių. Ypatingą susirūpinimą kėlė didžiausia 6345 dalelių koncentracija iš mėginio, paimto iš koralų kolonijos.
Koralų iššūkiai
Tirta koralų rūšis Cladocora caespitosa yra vienintelė rifus statanti akmenuota koralų rūšis Viduržemio jūroje ir atlieka lemiamą vaidmenį jūrų ekosistemoje. Jis ne tik sudaro svarbias rifų struktūras, bet ir yra daugelio kitų rūšių buveinė. Šie koralai taip pat rodo aplinkos pokyčius ir prisideda prie fotosintezės bei planktono įsisavinimo, o tai ypač svarbu karščio streso metu.
Tyrime, paskelbtame Jūrų taršos biuletenyje, naudojami pažangūs analitiniai metodai, tokie kaip tiesioginė lazerinė infraraudonųjų spindulių spektroskopija (LDIR), siekiant ištirti mikroplastiko dalelių dydį, formą ir polimero tipą. Daugiau nei 90% identifikuotų dalelių buvo mažesnės nei 250 mikrometrų, todėl koralai jas galėjo praryti.
Mikroplastiko taršos priežastys
Mikroplastiko tarša yra neatidėliotina aplinkos problema, turinti niokojančių padarinių, ypač jūrų ekosistemoms. Remiantis ataskaita, kurią pateikė Termoplastiniai kompozitai Daugelis mikroplastiko dalelių atsiranda iš suirusių didesnių plastiko dalių. Jie patenka į jūrą per upes ir keičia mikrobų bendruomenę, sutrikdydami azoto ciklą ir potencialiai skatindami toksiškų dumblių žydėjimą.
Nerimą kelia tai, kad daugiau nei dešimt milijonų tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus. Pasekmės rimtos: mikroplastikai gali sukelti fizinius jūrų gyvūnų virškinimo sistemos blokavimus, o daugelis organizmų juos klaidingai laiko maistu, o tai prisideda prie jų populiacijų mažėjimo.
Skubiai reikia imtis veiksmų
Kylio tyrimo rezultatai aiškiai parodo, kad net atokios saugomos teritorijos nėra apsaugotos nuo plastiko taršos ir kad reikia imtis skubių veiksmų. Norint efektyviai sumažinti mikroplastiko kiekį, reikalingos individualios ir kolektyvinės priemonės. Vartotojai gali sumažinti plastiko vartojimą ir rinktis tausesnius gaminius. Tuo pačiu metu vyriausybės turėtų įvesti griežtesnes plastiko gamybos ir šalinimo taisykles.
Būtini naujoviški sprendimai, įskaitant biologiškai skaidžias medžiagas ir patobulintą perdirbimo praktiką. Taip pat būtinos šviečiamosios kampanijos, skirtos informuoti apie mikroplastiko keliamus pavojus. Tokiu būdu galime dirbti kartu kovojant su plastiko potvyniu, kad apsaugotume jūrų ekosistemas ir mūsų planetos sveikatą.