Mokslo komunikacija dėmesio centre: diskusija ir mainai Liubeke!

Mokslo komunikacija dėmesio centre: diskusija ir mainai Liubeke!

2025 m. birželio 5 d. Liubeke vyks svarbi panelinė diskusija apie mokslo komunikaciją. Šį renginį organizuoja biotechnologijų studentų iniciatyva (btS) Liubekas ir jis skirtas studentams, doktorantams ir visiems, kurie domisi mokslo komunikacijos iššūkiais ir galimybėmis. Diskusija prasideda 16.30 val. patalpoje MFC9-S06, Maria-Göppert-Str. 15.

Panelinės diskusijos temą formuoja poreikis mokslą komunikuoti suprantamai. Pasak [uni-luebeck.de], vienas renginio tikslų yra aptarti, kaip tyrimų rezultatus ir jų metodiką galima padaryti prieinamus platesnei visuomenei. Aptariami svarbūs dalykai, tokie kaip geros mokslo komunikacijos ypatybės ir mokslo komunikatorių vaidmuo. Taip pat kyla klausimas, kaip galima konstruktyviai reaguoti į kritiką.

Skydelio svečiai ir mainų galimybės

Kviestiniai komisijos svečiai yra prof. dr. Martin Smollich ir dr. Anja Stähle, kurie abu reikšmingai prisidės prie diskusijos. Planuojama po diskusijos suteikti galimybę pabendrauti prie gėrimų ir užkandžių, kad būtų skatinamos tinklų kūrimo galimybės. BtS – gyvybės mokslų studentų iniciatyva e.V. siekia nutiesti tiltus tarp universitetų, pramonės ir kitų veikėjų, kad būtų skatinami mainai.

Nereikėtų nuvertinti dabartinės mokslo komunikacijos svarbos. Pasak [geistes-und-socialsciences-bmbf.de], tai tapo pagrindine visuomenės problema, ypač atsižvelgiant į įvairų ir sudėtingą mokslo turinį. Įvairių disciplinų mokslininkai, įskaitant jūrų biologus ir archeologus, dalyvaus panašiuose diskusijų formatuose, kad apšviestų skirtingas perspektyvas ir sukurtų tinkamas komunikacijos strategijas.

Universiteto komunikacijos įžvalgos

Dėmesys universitetų komunikacijai taip pat aiškus Ciuricho universiteto tyrime, apie kurį kalbama [Wissenschaftskommunikation.de]. Šiame tyrime analizuojama, kaip skirtingi universitetų veikėjai sąveikauja tarpusavyje tokiose platformose kaip Twitter. Nustatyta, kad decentralizuoti institucijų balsai, tokie kaip doktorantai ir kiti mokslininkai, vaidina lemiamą vaidmenį. Šie balsai, kurie dažnai perduoda mokslinį turinį, sudaro įspūdingą 81 % visų balsų.

Kitas įdomus mokslo komunikacijos tyrimų aspektas – doktorantų priklausymo jausmo kūrimas, kurį galima skatinti įsitraukus į šias sritis. Aptariama ir neigiama patirtis akademinėse erdvėse, o tai rodo, kad mokslo komunikacija turi būti ne tik informatyvi, bet ir įtraukianti bei be kliūčių.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Liubeke vyksianti panelinė diskusija parodo, kaip svarbu mokslininkams aiškiai ir suprantamai perduoti savo žinutes visuomenei. Renginys suteikia galimybę diskutuoti aktualiomis mokslo komunikacijos temomis ir kurti naujus, visuomenei naudingus metodus. Norintys geriau planuoti, kviečiami registruotis iš anksto.