Orient atsiskleidžia: skaitmeninė paroda Gotoje įkvepia!

Orient atsiskleidžia: skaitmeninė paroda Gotoje įkvepia!

Trečiadienį, birželio 25 d., skaitmeninė paroda „Rytai Gotoje“ atidaroma 18.15 val. Friedenšteino pilies Herzogo Ernsto kabinete Gotos tyrimų bibliotekoje. Renginys siūlo įžvalgas apie Rytų, klestėjusių Gotoje XVII–XIX amžiuje, studijas ir akcentuoja įvairias disciplinas, tokias kaip teologija, arabistika, etiopija, islamo numizmatika, geografija, astronomija ir etnografija. Kai kurios iš šių mokslo sričių netgi buvo įkurtos Gotoje. Renginys vyksta bendradarbiaujant su istoriku PD dr. Asaphu Ben-Tovu iš Hamburgo universiteto, kuris kartu su parodos kuratoriumi dr. Feras Krimsti diskutavo apie skaitmeninio pristatymo turinį bibliotekos diskusijoje. Skaitmeninė paroda tęsiasi po to paties pavadinimo asmeninio renginio, įvykusio 2024 m. ir pažymėjusį Etiopijos studijų įkūrėjo Jobo Ludolfo 400 metų jubiliejų.

Rytų kultūros ir mokslo tyrimai Gotoje turėjo senas tradicijas. XVII amžiuje susidomėjimas islamu, dažnai vadinamas „Turkijos grėsme“, paskatino Gotos dvare dirbusius mokslininkus, remiamus kunigaikščių. Ypač verta dėmesio Gotos rūmų karinė, ekonominė ir misionieriška orientacija į Etiopiją.

Parodos turinys ir istoriniai kontekstai

Kasmetinėje parodoje „Rytai Gotoje“, vykusioje 2024 m. rugsėjo 8 – lapkričio 3 d., iš viso buvo 48 eksponatai, daugiausia rankraščiai. Gotha turi trečią pagal dydį rytietiškų rankraščių kolekciją Vokietijoje, kuri, turinti apie 3500 raštų, yra nepaprastai svarbi po Berlyno ir Miuncheno. Parodoje, be kita ko, buvo kalbama apie arabų, osmanų ir etiopų kalbų bei islamo teologijos studijas. Kitas dėmesys buvo skiriamas žinių apie Osmanų imperiją, Arabijos pusiasalį ir Rytų Afriką kaupimui.

Specialios istorinės nuorodos byloja apie gilias šių mokslų šaknis Gotoje. Vienas studentas atkreipė dėmesį į osmanų kalbos žodžius dar XVI amžiaus pabaigoje, o 1652 m. Etiopijos kunigas lankėsi Gotoje, dėl kurio buvo išversta religinė literatūra. XVII amžiuje savo vietą rado ir arabiški bei lotyniški eilėraščiai, šlovinantys Gotos kunigaikštį. 19 amžiuje į Gotą taip pat buvo išsiųsti Osmanų imperijos rankraščiai ir artefaktai.

Lydi programa ir registracija

Parodą lydi įvairi pagalbinė programa, kuri, be kita ko, apima paskaitas ir ekskursijas su gidu. Svarbiausi renginiai yra paskaita apie etiopų ir eritrėjiečių gyvenimą Tiuringijoje, taip pat kuratorių ekskursijos, kurios siūlomos įvairiomis datomis. Ypač ypatingi įvykiai yra 2024 m. rugsėjo 20 d. vaikų ir šeimų turai su daktaru Ferasu Krimsti ir pasakojimo koncertu 2024 m. rugsėjo 28 d. Registracija į programos elementus būtina ir tai galima padaryti el. paštu veranstaltungen.fb@uni-erfurt.de.

Apskritai skaitmeninė paroda ir ją lydinti kasmetinė paroda Gotoje siūlo gilų įžvalgą apie vertingą rytietiškų rankraščių kolekciją ir jų įtaką šiuolaikinių mokslo disciplinų raidai. Nors susidomėjimas Etiopijos studijomis turi ilgą istoriją, valdos vis dar auga ir šiandien yra labai plečiamos aukojant ir perkant tikslinius pirkimus. Berlyno valstybinėje bibliotekoje šiandien saugomi 335 Etiopijos rankraščiai, kilę iš skirtingų epochų ir tikrai sudomins Gotos tyrinėtojus.

Šių renginių finansavimą ir įgyvendinimą bei skaitmeninę architektūrą įgalino atsidavę mokslininkai ir institucijos. Istorikams ir kuratoriams itin svarbu išlaikyti ryšį tarp praeities ir dabarties bei parodyti, kokios vertingos žinios apie Rytus yra ne tik mokslui, bet ir šiandieninei visuomenei.