Žemės ūkio ateitis: atraskite alternatyvių baltymų naujoves!

Žemės ūkio ateitis: atraskite alternatyvių baltymų naujoves!

2025 m. spalio 10 d. Vechtos universitete prasidės SoeTRA tyrimų projektas („Ūkių socialinė-ekonominė transformacijos dinamika pereinant prie alternatyvių baltymų“). Juo siekiama padėti žemės ūkio įmonėms perorientuoti savo gamybą, ypač auginant alternatyvius baltymus, tokius kaip mikrodumbliai ir ankštiniai augalai. Projektą finansuoja Federalinė žemės ūkio, maisto ir bendruomenės ministerija (BMLEH) pagal federalinę programą „Ateities baltymai su galimybių programa ūkiams“.

Projektas itin svarbus, atsižvelgiant į pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius, įskaitant klimato kaitą, ekstremalias oro sąlygas ir dirvožemio kokybės pokyčius. Be to, mitybos įpročių pasikeitimas – pavyzdžiui, mėsos vartojimo mažinimas ir veganiškos mitybos tendencija – reikalauja strateginių sprendimų iš įmonių, kurios tradiciškai remiasi gyvulininkyste. Vechtos universitetas prisidėjo prie VISTRA instituto (VISTRA Vechta Institute of Sustainability Transformation in Rural Areas) kompetencijos. Projekto vadovas prof. dr. Karl Martin Born pabrėžia, kad turi būti apsvarstyta visa vertės grandinė siekiant užtikrinti tvarius pokyčius.

Požiūrių ir poreikių tyrimas

Pagrindinė projekto dalis – plati ūkininkų apklausa, kurią planuojama pradėti rudenį. Apklausos projektą sukūrė prof. dr. Christoph Schank ir jo komanda. Pagrindinis dėmesys skiriamas įmonių perspektyvų ir poreikių fiksavimui, siekiant sukurti pagal poreikius pritaikytus sprendimus. KLB akcentuoja būtinybę aktyviai formuoti pagrindines žemės ūkio sąlygas, kad būtų skatinamas alternatyvių baltymų šaltinių pripažinimas ir diegimas.

Šiame kontekste alternatyvūs baltymų šaltiniai tampa vis svarbesni. Visų pirma vabzdžiai, kurie tradiciškai naudojami kaip maistas daugelyje kultūrų, pasižymi dideliu baltymų virškinamumu. Atsižvelgiant į dabartinius pasaulinio aprūpinimo maistu iššūkius, jų naudojimas galėtų atlikti svarbų vaidmenį. Nepaisant palankaus tvarumo profilio, Vakarų kultūrose vabzdžiai nėra labai paplitę. Reikia atsižvelgti ir į mikrobų pavojų, ir į galimas alergines reakcijas, todėl optimizuoti gamybą būtina siekiant pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą ir pelningumą. DGE pranešė.

Technologijų raida ir iššūkiai

Kita naujoviška sritis – mėsos, gaunamos iš ląstelių kultūrų, gamyba in vitro. Ši technologija gali pasiūlyti tvarias ir gyvūnams draugiškas alternatyvas tradicinei mėsai. Tačiau gamyba šiuo metu yra ankstyvoje stadijoje ir yra daug išlaidų reikalaujanti, todėl norint realizuoti masinę gamybą būtina atlikti tolesnius tyrimus ir plėtrą.

Be to, tiksli fermentacija atlieka svarbų vaidmenį ląstelių žemdirbystėje. Ši technologija leidžia tikslingai užprogramuotų bakterijų ar mielių pagalba gaminti ingredientus, kurie naudojami, pavyzdžiui, sūrių gamybai arba begyvulių pieno baltymų gamybai. JAV rinkoje jau yra pieno baltymų produktų be gyvulių. Tokios žinomos įmonės kaip „Fonterra“ ir „Danone“ jau dalyvauja šiame besiformuojančiame sektoriuje DLG detaliai aprašyta.

Apskritai, SoeTRA mokslinių tyrimų projektas siūlo žemės ūkiui perspektyvią perspektyvą susidoroti su ateities iššūkiais ir integruoti alternatyvius baltymus kaip pagrindinį sprendimą. Mokslinių tyrimų, technologinių naujovių ir pagrindinių sąlygų formavimo derinys galėtų padėti tvarios žemės ūkio ekonomikos pagrindą.