Bičių akys: paslaptingas kompasas gamtoje skraidantiems menininkams!

Bičių akys: paslaptingas kompasas gamtoje skraidantiems menininkams!

Kad suprastų jų įspūdingus navigacijos įgūdžius, Konstanco ir Liublianos universitetų mokslininkų komanda ištyrė, kaip veikia bičių akys. Šios bitės nuostabiai moka nuskristi mylias nuo savo avilio ir sugrįžti vėl ir vėl. Yra žinoma, kad saulės padėtį jie naudoja kaip kompasą, net esant blogam matomumui. Svarbus šio gebėjimo raktas slypi ypatingoje jų akių struktūroje.

Bičių akys, dar vadinamos sudėtinėmis akimis, susideda iš tūkstančių mažų atskirų akių – ommatidijų, kurių kiekviena fiksuoja šviesą ir perduoda ją į smegenis. Kiekvienas ommatidiumas veikia kaip nepriklausomas vizualinis vienetas. Apskaičiuota, kad bitės turi nuo 5 000 iki 8 000 šių vienetų vienoje akyje, o kai kurios kamanių rūšys gali turėti net 17 000. Ši struktūra suteikia bitėms platų matymo lauką ir leidžia greitai bei tiksliai aptikti judesį.

Poliarizuotos šviesos vaidmuo

Pagrindinis tyrimo aspektas buvo suprasti, kaip bitės suvokia poliarizuotą šviesą. Bičių akys gali aptikti didelio masto poliarizacijos modelius danguje. Viršutinė akių dalis specialiai analizuoja šią poliarizuotą šviesą, o likusi akies dalis užtikrina ryškų vaizdą. Šis analizės ir vaizdo ryškumo derinys suteikia ne tokį išsamų, bet tikslesnį dangaus suvokimą.

Šviesai jautrios bičių akių ląstelės yra sujungtos, todėl bitės gali užblokuoti nesvarbią informaciją ir sutelkti dėmesį į didesnį vaizdą. Tai panašu į tai, kaip veikia žmogaus akis, kai prasto apšvietimo sąlygomis pikseliai sugrupuojami. Šių mechanizmų supratimas gali turėti įtakos šiuolaikinėms technologijoms, tokioms kaip autonominė navigacija. Pavyzdžiui, dirbtinės bičių akys galėtų būti naudojamos kaip ekonomiškas priedas prie esamų navigacijos sistemų.

Vizualiniai sugebėjimai ir spalvų pasirinkimai

Be gebėjimo aptikti poliarizuotą šviesą, bitės yra ypač jautrios ultravioletiniams spinduliams. Šis gebėjimas yra labai svarbus ieškant nektaro ir žiedadulkių turtingų gėlių. Bitės turi tetrachromatinį regėjimą, kuris leidžia joms matyti platesnį spalvų spektrą, įskaitant žmonėms nematomas spalvas. Jų spalvų pasirinkimai dažniausiai sutelkti į mėlynas ir violetines gėles.

Bičių sudėtinės akys leidžia joms matyti pasaulį kaip atskirų vaizdų mozaiką, kitaip nei žmonės, kurie suvokia ištisinį vaizdą. Tai suteikia vabzdžiams galimybę gerai orientuotis net esant prastam apšvietimui. Be to, bitės savo aplinkoje naudoja vaizdinius orientyrus, kad rastų kelią atgal į savo avilį. Jie bendrauja vaizdiniais signalais, ypač garsiuoju bangavimo šokiu, kad dalintųsi informacija apie maisto šaltinius.

Šios išvados apie bičių akis ne tik žavi, bet ir pabrėžia jų regėjimo sistemų sudėtingumą ir svarbą jų išlikimui. Tyrimo publikacija, pasirodžiusi Karališkosios draugijos leidyklos biologijos laiškuose, suteikia įdomių įžvalgų apie šių gyvybiškai svarbių vabzdžių fiziologiją ir vizualinį elgesį.

Konstanco universiteto neurobiologijos doktorantas Georgios Kolyfetis intensyviai dirba šiomis temomis, jam pritaria daktaras Jamesas Fosteris ir prof. Gregoras Belušičius, kurie abu aktyviai tyrinėja poliarizuotos šviesos suvokimą ir vabzdžių regos sistemos fiziologiją.