Biologinė įvairovė patiria spaudimą: ES griežtina apsaugos tikslus!

Biologinė įvairovė patiria spaudimą: ES griežtina apsaugos tikslus!

2025 m. spalio 16 d. „AI nacionalinio parko“ projekto komanda atsiskaitys į Freiburgo universitetas kad buvo padaryta didelė pažanga registruojant biologinę įvairovę ir trikdymo veiksnius. Įgyvendinant šį projektą bus parengtos standartizuotos procedūros, kurios padės atlikti išsamų biologinės įvairovės inventorizaciją susijusiose srityse.

Pagrindinis projekto tikslas – suformuluoti konkrečias rekomendacijas dėl veiksmų, pagrįstų moksliniais duomenimis. Tokiu būdu turi būti optimizuojama saugomų teritorijų valdymo strategija. Numatytos priemonės taip pat apima duomenimis pagrįstą lankytojų srautų nukreipimą jautriose vietovėse veisimosi ir veisimosi sezono metu, ypač kurtiniams, kad be reikalo nebūtų trikdomos gyvūnų populiacijos.

Adaptyvusis valdymas ir technologinė pažanga

Projektas taip pat leidžia pritaikyti kanopinių medžiojamųjų gyvūnų medžioklės planus. Toks žingsnis galėtų paskatinti teigiamus pokyčius miškingose ​​vietovėse. Naujoviškas aspektas yra kamerų spąstų naudojimas didesniems žinduoliams užfiksuoti. Laukinių gyvūnų, tokių kaip elniai, lapės ir šernai, dokumentavimas galėtų padėti geriau suprasti šių rūšių elgesį ir buveines.

Tuo pat metu ES Parlamentas 2021 m. birželį patvirtino savo biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. Europos parlamentarai pasiryžusi. Šia strategija siekiama iki 2050 m. atkurti, padaryti atsparesnes ir tinkamai apsaugoti ES ekosistemas. Pagrindinis šios strategijos elementas yra siekis apsaugoti bent 30 procentų ES jūrų ir sausumos teritorijų, įskaitant miškus, pelkes ir kitas svarbias buveines.

Apsaugos priemonės ir biologinė įvairovė

Be to, reikalaujama, kad dešimt procentų teritorijų liktų beveik nepaliestos. Šių tikslų privalomumas turėtų būti užtikrinamas bendradarbiaujant ES valstybėms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms. EP nariai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl apdulkintojų mažėjimo, o tai kelia grėsmę biologinei įvairovei ir maisto saugumui. Atsižvelgiant į tai, raginama peržiūrėti ES apdulkintojų iniciatyvą. Tikslas yra sukurti naują šių svarbių vabzdžių stebėjimo sistemą.

Iniciatyva siekiama nustatyti patikimas priemones, aiškius terminus ir rodiklius bei skatinti gebėjimų stiprinimą. Taip pat planuojama apibrėžti konkrečius tikslus remti biologinę įvairovę miestuose. Pavyzdžiui, turėtų būti griežtesni reikalavimai apželdintų stogų proporcijai naujuose pastatuose ir miestų žemės ūkio skatinimui. Cheminių pesticidų naudojimo mažinimas taip pat yra šių pastangų dalis.

Į visapusiškus ES tikslus taip pat įtraukta, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 25 procentai žemės ūkio paskirties žemės būtų auginama ekologiškai, o pavojingų pesticidų naudojimas turėtų būti sumažintas 50 procentų. Be to, siekiant sumažinti maistinių medžiagų nuostolius, siekiama bent 20 procentų sumažinti trąšų suvartojimą.

Šios iniciatyvos atspindi vis didesnį poreikį saugoti ir skatinti biologinę įvairovę tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. Techninių naujovių ir politinių priemonių derinys galėtų būti lemiamas žingsnis Europos ekosistemų ateičiai.