Pramonės ateitis: transformacija, o ne sustojimas!

Pramonės ateitis: transformacija, o ne sustojimas!

Pramonės gamybos laukia esminiai pokyčiai. Profesorius Thomas Bauernhansl, Štutgarto universiteto Pramonės gamybos ir gamyklų operacijų instituto (IFF) vadovas, neseniai paskelbtame podcast'e pabrėžia transformacijos būtinybę. Jis pabrėžia, kad ateitis turi būti kuriama ne tik skaitmeniniu, bet ir biologiniu požiūriu. Tvarumas vaidina pagrindinį vaidmenį ir yra pripažįstamas kaip būtina inovacijų varomoji jėga, o vien efektyvumo nebepakanka norint įveikti mūsų laikų iššūkius. Tai taip pat buvo aiškiai parodyta diskusijose apie žiedinius ekonomikos modelius ir naujas medžiagas. Bauernhanslis apeliuoja į sisteminį mąstymą, kuris laikomas esminiu efektyvių pokyčių pagrindu.

Kaip dabartinių pokyčių dalis, Fraunhoferio pramonės inžinerijos ir organizavimo instituto IAO atliktame tyrime „Pramonės transformacija“ aprašoma, kad pramonės vertės kūrimas patiria spaudimą dėl pasaulinių krizių, technologinių perversmų ir didėjančių tvarumo reikalavimų. Tyrimo tikslas – pasiūlyti įmonėms orientacinius ir metodinius požiūrius į tvarią vertę kuriant. Pagrindinis dėmesys skiriamas pramonės transformacijos valdymo koncepcijai, kuri yra struktūrinė sistema, leidžianti sistemingai planuoti ir kontroliuoti pokyčių procesus.

Valdymas kaip raktas į pertvarką

Dr. Moritz Hämmerle, Fraunhofer IAO „Kognityvinės inžinerijos ir gamybos“ tyrimų srities vadovas, aiškina, kad transformacija turėtų būti suprantama ne tik kaip žingsnis naujų technologijų link, bet ir kaip esminis pačių organizacijų pertvarkymas. Valdymas yra su planavimu susijusi priemonė, kurioje atsižvelgiama į visus išteklius, procesus ir strategijas. Tai užtikrina, kad esamus vertės kūrimo modelius pakeis inovatyvūs veiklos modeliai ir naujos verslo strategijos.

Šių metodų poreikis tampa dar aiškesnis, kai atsižvelgiama į ekonominį žiedinės ekonomikos potencialą, kuris pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis. Tai apima tokius aspektus kaip išteklių mažinimas, naudojimo išplėtimas ir perdirbimas. Vadinamųjų „dešimties R“ (Refuse, Rethink, Reduce, Reuse, Repair, Refurbish, Remanufacture, Repurpose, Recycle, Recover) apibrėžimas siūlo kryptingą požiūrį į šių principų įgyvendinimą įmonėse. Remiantis Deloitte ir Circle Economy Global Circularity Gap Report 2023, žiedinės ekonomikos dalis pasaulio ekonomikoje yra tik 7,2 procento, o 2018 metais – 9,1 procento.

Universitetų ir startuolių vaidmuo

Bauernhansl taip pat pabrėžia pagrindinį universitetų ir startuolių vaidmenį formuojant šią pertvarką. Šios institucijos yra ne tik novatoriškų idėjų ir technologijų nešėjos, bet ir švietimo reformos, būtinos paruošti ateinančią kartą industrializacijos iššūkiams, pradininkės. Šiuolaikiniais greitai besikeičiančiais laikais įmonėms labai svarbu išsiaiškinti, kaip jos galėtų motyvuoti žmones aktyviai formuoti pokyčius – nes drąsa ir gebėjimas susidoroti su sudėtingais dalykais yra pagrindinės sėkmės sąlygos.

Apskritai, pramonės pertvarka reikalauja persvarstyti, kaip įmonės kuria ekonominius procesus. Labai svarbu siekti ilgalaikės atsparios, veiksmingos ir tvarios vertės kūrimo. Visi dalyviai – įmonės, vyriausybės, investuotojai ir vartotojai – raginami pripažinti žiedinės ekonomikos potencialą ir aktyviai formuoti šią tendenciją.