Suche
Mein Konto
Genetiniai surikatų prisitaikymai: išgyventi klimato kaitą!
Ulmo universitetas tiria surikatų genetinį prisitaikymą prie tuberkuliozės ir klimato kaitos įtaką jų mikrobiomui.
Genetiniai surikatų prisitaikymai: išgyventi klimato kaitą!
Neseniai atliktas Ulmo universiteto atliktas tyrimas rodo, kad surikatos genetiškai prisitaiko prie rūšiai būdingos tuberkuliozės formos. Tyrimas pagrįstas plačiais duomenimis iš daugiau nei 1500 surikatų, surinktų per du dešimtmečius. Tuberkuliozė, kurią sukelia bakterijaMycobacterium suricattae, turi reikšmingos įtakos šių gyvūnų gyvenimo trukmei ir dauginimuisi, pvz uni-ulm.de pranešė.
Tyrimas rodo, kad genetinio kintamumo pokyčiai, ypač MHC (Major Histocompatibility Complex) genuose, yra labai svarbūs surikatų imuninei apsaugai. Dabar įrodyta, kad specifinis geno variantas, kuris iš pradžių buvo laikomas rizikos veiksniu, turi išgyvenimo pranašumą. Tai išryškina sudėtingus laukinių gyvūnų prisitaikymo mechanizmus reaguojant į kintančią aplinkos įtaką.
Klimato kaitos įtaka
Pagrindinis tyrimo aspektas yra klimato kaitos įtaka tuberkuliozės plitimui. Aukštesnė temperatūra ir kritulių pokyčiai padidina ligos plitimą. Kalaharyje, kur buvo atlikti tyrimai, vidutinė maksimali temperatūra per pastaruosius du dešimtmečius pakilo daugiau nei dviem laipsniais, o tai penkis kartus viršija pasaulio vidurkį. Tai daro įtaką ne tik tuberkuliozės plitimui, bet ir surikatų žarnyno mikrobiomui, todėl padidėja jautrumas tokioms ligoms kaip mdr.de nustato.
Išmatų mėginių analizė rodo, kad padaugėja patogeninių bakterioidijų ir sumažėjo sveikatą stiprinančių pieno rūgšties bakterijų. Šie mikrobiomo pokyčiai, itin svarbūs medžiagų apykaitai ir imunitetui, gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir dar labiau sumažinti surikatų gyvenimo trukmę.
Patogenai ir žmogaus įtaka
Die complexe Dynamik zwischen Klimawandel, genetischer Anpassung und dem Auftreten von Krankheiten is exemplarisch für die Herausforderungen, vor denen viele Tierarten Stehen. Zoonozės, t. y. ligos, kuriomis gyvūnai gali užsikrėsti žmonėms, tampa vis aktualesnės. Klimato kaita verčia gyvūnus keisti savo buveines arba palikti jų buveines, todėl gali tapti patogenų nešiotojais. Kaip helmholtz-klima.de paaiškina, kad žmonėms įsiskverbus į kitų rūšių buveines patogenai pereina iš vieno šeimininko į kitą.
Šios išvados yra vertingos laukinės gamtos sveikatos ir išsaugojimo strategijų gairės. Tyrimą finansavo Vokietijos tyrimų fondas, o rezultatai buvo paskelbti žurnaleGamtos ekologija ir evoliucijapaskelbta. Tampa aišku, kad genetinė įvairovė yra itin svarbi ne tik rūšies išsaugojimui, bet ir atsparumui ligoms.