Leschas perspėja: AI ir populizmas kelia pavojų tiesos politikai!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2025 m. birželio 25 d. Tiubingene Haraldas Leschas kalbės apie populizmą ir dezinformaciją. Įėjimas nemokamas!

Harald Lesch spricht am 25. Juni 2025 in Tübingen über Populismus und Desinformation. Eintritt frei!
2025 m. birželio 25 d. Tiubingene Haraldas Leschas kalbės apie populizmą ir dezinformaciją. Įėjimas nemokamas!

Leschas perspėja: AI ir populizmas kelia pavojų tiesos politikai!

Haraldo Lescho 20-osios Tiubingeno žiniasklaidos paskaitos priėmimas yra svarbus įvykis, kuris turėtų paskatinti diskusijas tiek tarp mokslininkų, tiek tarp piliečių. 2025 m. birželio 25 d., 18.30 val., paskaitą skaitys mokslo komunikacijoje žinomas veidas Leschas. Tiubingeno universiteto pobūvių salėje, kurioje bus sprendžiami šiuolaikinės informacinės visuomenės iššūkiai. Jo tema: „Informuota visuomenė ir jos priešai“ nagrinėja populizmo, socialinės žiniasklaidos ir dirbtinio intelekto (DI) įtaką tiesai, debatams ir politinėms sąlygoms. uni-tuebingen.de pranešė.

Savo paskaitoje Lesch kalbės apie AI revoliucijos sukeltą dezinformacijos padidėjimą. Jis pabrėžia, kad kompiuterinės programos gali imituoti daugumą nuomonių ir kad vis dažniau naudojamos trolių armijos ir klastotės melagingai informacijai skleisti. Šios technologijos kelia rimtą grėsmę mokslinių žinių paieškai, nes sukuria klaidingą tikrumą ir visišką abejonę, galinčią pakenkti demokratiniam diskursui.

AI keliami iššūkiai

Artėjančius 2025 m. federalinius rinkimus ekspertai vertina kaip svarbiausią demokratijos išbandymo poligoną. DI naudojimas skaitmeninėse rinkimų kampanijose sparčiai auga. Automatizuotos dezinformacijos kampanijos skirtos rinkėjų grupėms ir manipuliuoti politinėmis nuotaikomis, pvz techzeitgeist.de pranešė.

AI algoritmai analizuoja vartotojų elgesį, baimes ir pageidavimus, kad sukurtų pritaikytus pranešimus. Tokios emocijos kaip pyktis ir baimė yra naudojamos specialiai, todėl plačiai plinta netikros naujienos. Šios dirbtinio intelekto skatinamos dezinformacijos kampanijos ypač aktyvios tokiose socialinėse platformose kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir „Telegram“. Ekspertai taip pat perspėja apie užsienio vyriausybių įtaką, kurios taip pat gali bandyti paveikti rinkimus per AI remiamas kampanijas.

Nuo 1990 metų skaitmeninė aplinka labai pasikeitė. Technologijų, ypač AI, įdiegimas reikalauja naujos diskusijos apie tai, kaip demokratija veikia šioje aplinkoje. Analizuojant bpb.de Tampa aišku, kad dirbtinis intelektas linkęs atkurti galios ir statuso asimetriją. Kyla pavojus, kad dirbtinio intelekto rekomendacijos ir sprendimai nėra skaidrūs ir gali turėti įtakos piliečių politiniam dalyvavimui.

Ieškant sprendimų, kuriamos technologinės gynybos priemonės dezinformacijai aptikti ir su ja kovoti. Skaitmeninių paslaugų įstatymu (DSA) Vokietijoje ir ES siekiama užtikrinti AI pagrįsto turinio skaidrumą. Nepriklausomi faktų tikrintojai ir visapusiškas žiniasklaidos raštingumas yra būtini sprendžiant naujausius dezinformacijos iššūkius.

Renginys apie Tiubingeno žiniasklaidos paskaitą žada įdomių įžvalgų ir pasiūlymų visiems besidomintiems. Teminį įvadą skaitys žiniasklaidos mokslininkas Bernhardas Pörksenas, o diskusiją moderuos SWR studijos vadovas Marcelis Wagneris. Įėjimas nemokamas, tačiau bilietai reikalingi nuo 17:00 val.