Pasaulinės plastiko atliekos: Ženeva derasi dėl novatoriškos sutarties!

Pasaulinės plastiko atliekos: Ženeva derasi dėl novatoriškos sutarties!

Ženevoje 2025 m. rugpjūčio 5 d. prasidės reikšmingos derybos dėl kovos su pasauline plastiko tarša. Daugiau nei 170 JT valstybių narių susirinko derėtis dėl įpareigojančio susitarimo. Šios derybos, kurios vyks iki rugpjūčio 14 d., yra penktosios tarptautinės konferencijos, skirtos kovai su plastiko tarša, dalis.

Pasaulio plastiko atliekos pasiekė nerimą keliantį mastą: manoma, kad apie aštuonis milijardus tonų plastiko atliekų teršia planetą. Didžioji dalis to gaunama dėl nuolat augančios plastiko gamybos, kuri ne tik prisideda prie aplinkos taršos, bet ir labai prisideda prie klimato kaitos. Gaminant plastiką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis jau viršija visos Brazilijos valstijos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Poveikis sveikatai ir pažeidžiamos grupės

Remiantis Heidelbergo universiteto ir kitų institucijų remiamu „Lancet Countdown on Health and Plastics“, mikro- ir nanoplastikų bei pavojingų cheminių medžiagų poveikis yra plačiai paplitęs visame pasaulyje. Šių medžiagų galima aptikti ne tik aplinkoje, bet ir gyvose būtybėse bei žmonėse. Jie gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai nuo ligos iki mirties. Pažeidžiamos gyventojų grupės nukenčia neproporcingai, todėl derybose reikia sąžiningai apsvarstyti. Ataskaitoje bus nustatyti ir reguliariai atnaujinti plastiko gamybos, poveikio ir poveikio sveikatai rodikliai, siekiant paremti derybas.

Pastaraisiais mėnesiais derybos jau suaktyvėjo. Paskutinis susitikimas 2024 m. lapkritį Busane, Korėjoje, atnešė pažangą, tačiau galutinis rezultatas buvo atidėtas. WWF ragina vyriausybes Ženevoje priimti pasaulinę sutartį su aiškiomis ir vykdytinomis taisyklėmis. Tikslas – tvariai ir veiksmingai apsaugoti aplinką ir žmones.

Pasauliniai iššūkiai ir vietinės priemonės

Dabartinė plastiko gamybos padėtis kelia nerimą. Pasaulyje kasmet pagaminama apie 413 milijonų tonų plastiko, iš kurių tik devyni procentai yra perdirbami. Likusi dalis dažnai patenka į sąvartynus, sudeginama arba patenka tiesiai į jūrą, kur daro didelę žalą aplinkai ir sveikatai. Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad norint pasiekti klimato tikslus, plastiko gamybą reikėtų sumažinti 12–19 proc.

Tačiau iššūkiai didžiuliai. Nors beveik 100 šalių, tarp jų daugelis iš Afrikos ir Lotynų Amerikos, siekia plataus užmojo sutarties, gamybos šalys ir naftos gamintojos, pavyzdžiui, Rusija, Iranas ir Saudo Arabija, ypač blokuoja pažangesnius reguliavimo pasiūlymus. Kitas kritinis taškas – plastiko pramonės įtaka, kuri per lobizmą bando dominuoti derybose. Mokslininkai praneša apie bauginimą ir šmeižtą, kuriais bandoma pakenkti subalansuotam diskusijų pagrindui.

Pavyzdžiui, Vokietijoje atliekų tvarkymui ir aplinkos taršai kasmet išleidžiama 16 milijardų eurų. Būdama didžiausia plastikų gamintoja Europoje, kurios metinė gamyba siekia aštuonis milijonus tonų, šalis turi ypatingą atsakomybę aktyviai ieškoti sprendimų. Mokslininkai ir aplinkosaugininkai ragina drastiškai sumažinti plastiko gamybą ir naudojimą, kad būtų apsaugoti žmonės ir aplinka, o ne našta ateities kartoms.

Apskritai Ženevoje esančios valstybės turi istorinę galimybę nustatyti visapusišką atsakomybės perdavimą. Belieka laukti, ar delegatams užteks drąsos susitarti dėl konkrečių ir privalomų priemonių ir taip žengti ryžtingą žingsnį tausesnio plastiko naudojimo link. „Lancet Countdown on Health and Plastics“ veiks kaip svarbus rėmėjas, pateikdamas reikalingus duomenis ir analizę, kad išryškintų plastiko gamybos poveikį sveikatai ir aplinkai.

Šaltiniai: Heidelbergo universitetas, WWF, vokiška banga.